NETIKIŠKIAI
  Gretimos vietovės:
DEGSNIAI (Svėdasų) | MORKŪNIŠKIAI | ŠEDUIKIAI |

2016-07-20   |   Spausdinti

Kaimas Svėdasų seniūnijoje už 10 kilometrų į šiaurės rytus nuo Svėdasų. Ribojasi su Morkūniškių, Degsnių, Šeduikių ir Rokiškio rajono Juodonių kaimais.

Yra 18 sodybų – 33 gyventojai (2001 m.), 16 gyventojų (2011 m.). Priklauso Daujočių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Netikiškiai (Nietykie) minimi Ukmergės apskrities seniūnijų 1765 m. inventoriuose. Priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. 1909 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo apie 130 ha žemės. 1923 m. kaime buvo 12 sodybų – 70 gyventojų.

1920 m. pradėjo veikti Netikiškių pradinė mokykla, mokytoju buvo paskirtas Petras Žvironas, mokėsi 56 vaikai. Nuo 1921 m. pradėjo dirbti Zosė Pesliakaitė, veikė I–III skyriai. 1927 m. Z. Pesliakaitę pakeitė Aleksandra Sukauskienė. 1929 m. pradinė mokykla iš Netikiškių kaimo perkelta į Savičiūnus. 1930 m. lapkričio 1 d. Netikiškių pradinė mokykla pradėjo veikti kaip atskiras Savičiūnų mokyklos komplektas, mokytoju paskirtas Matas Kručas. 1934–1935 m. mokykloje mokėsi 61 vaikas. Po Antrojo pasaulinio karo Netikiškiuose mokyklos nebuvo. Netikiškių pradinė mokykla vėl buvo atidaryta 1954 m., pastačius jai naują mūrinį pastatą, ir veikė iki 1973 m. Pastatas išlikęs kaip privatus nuolat negyvenamas namas.

Nuo 1944 m. iki 1954 m. gegužės 25 d. veikė Kupiškio apskrities Svėdasų valsčiaus Netikiškių apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Aulelių apylinkės.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Žalgiris", vėliau priklausė "Jaunosios gvardijos", "Naujo gyvenimo", "Aušros", Daujočių kolūkiams, kol 1992 m. ūkis iširo.

Priklauso Svėdasų parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, likę keletas akmeninių kryžių.

Netikiškiuose 1915 m. gimė kariškis aviatorius Antanas Masiulis, 1948 m. – mokslininkas bibliografas Osvaldas Janonis.