SAVIČIŪNAI
  Gretimos vietovės:
DAUJOČIAI | DEGSNIAI (Svėdasų) | KALNIEČIAI | KRAŠTAI | KRAŠTELIAI | MALEIŠIAI | MORKŪNIŠKIAI |

2016-07-20   |   Spausdinti

Kaimas Svėdasų seniūnijoje už 9 kilometrų į šiaurės rytus nuo Svėdasų. Ribojasi su Kraštų, Kraštelių, Maleišių, Kalniečių, Degsnių, Morkūniškių ir Daujočių kaimais. Įsikūręs į rytus nuo krašto kelio Anykščiai–Rokiškis. Kaimo šiauriniu pakraščiu teka Maleiša – kairysis Jaros intakas, ją užtvenkus išlietas Savičiūnų tvenkinys.

Yra 13 sodybų – 16 gyventojų (2001 m.), 14 gyventojų (2011 m.). Priklauso Daujočių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Pagrindiniai Savičiūnų dvaro pastatai statyti 1754–1763 metais. Dvaras priklausė Pamarnackui. Vėliau dvaro savininkai dažnai keitėsi: Venslovavičius, Buterlevičius, Krasauskas, Ramanauskas. Pirmojo pasaulinio karo metais dvare buvo įsikūręs vokiečių kariuomenės štabas.

1923 m. Savičiūnų dvare buvo 9 sodybos – 114 gyventojų. 1924 m. buvo vykdoma dvaro žemių parceliacija, dalis žemės išdalinta savanoriams, kumečiams bei mažažemiams, tuomet ir susikūrė Savičiūnų kaimas. Tuo metu dvaro savininkės Marija ir Elena Venslovavičienės valdė 179,33 ha žemės. 1925 m. buvo dar kartą sumažintos Savičiūnų dvaro savininkių M. ir E. Venslovavičienių žemės valdos: iš 114 ha joms liko 73,82 ha. Apie 1926 m. dvaro pastatus bei 80 ha žemės įsigijo Feliksas Laučius.

1929 m. Netikiškių pradžios mokykla buvo perkelta į Savičiūnų kaimą. Mokykloje 1929–1930 m. vedėju dirbo mokytojas Kazimieras Cicėnas, 1930 m. iki rudens – Petras Pūras, prie mokyklos veikė ir suaugusių kursai su 12 klausytojų bei žemės ūkio klasė. 1929 m. Šv. Kalėdų proga suruošto vakarėlio metu gautą pelną – 13 litų – mokykla panaudojo žemės ūkio klasei bei suaugusiųjų kursams. Nuo 1930 m. lapkričio mokyklos vedėju dirbo Petras Glemža, ką tik baigęs Šiaulių mokytojų seminariją. 1930 m. lapkričio 1 d. vėl pradėjo veikti pradinė mokykla Netikiškių kaime kaip atskiras Savičiūnų mokyklos komplektas. 1933 m. abu mokyklos komplektai Savičiūnuose bei Netikiškiuose veikė nuomojamose patalpose, turėjo I–IV skyrius. 1939–1940 m. Savičiūnų pradinė mokykla buvo jau tik vienkomplektė, išnuomotose dvaro patalpose I–IV skyriuose mokėsi 50 vaikų, mokytoju vėl dirbo Kazimieras Cicėnas, pakeitęs mokytoją Pranę Miknevičiūtę-Vaitoškienę.

Po Antrojo pasaulinio karo Savičiūnų pradinė mokykla veikė nacionalizuotame dvaro pastate, joje nuolat dirbo po du mokytojus. Šios mokyklos vedėjais dirbo: iki 1950 m. – Kazimieras Cicėnas, 1950–1954 m. – Julija Augulytė, 1954–1961 m. – Stasė Rudokaitė, 1961–1967 m. – Valerija Dilytė-Danylienė, 1967–1971 m. – Bronius Pilkauskas, 1971–1975 m. – Eleonora Mackevičienė. 1975 m. rudenį Savičiūnų mokykla buvo uždaryta, o jos pastatas paliktas nebenaudojamas ir apleistas.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Savičiūnų buvo ištremti į Sibirą 4 asmenys.

1949 m. spalio 15 d. kaimas buvo įjungtas į "Saulės" kolūkį, vėliau priklausė Kirovo vardo, "Aušros", Daujočių kolūkiams, kol 1992 m. ūkis iširo.

Priklauso Svėdasų parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, laidojimo ženklų nelikę.

Savičiūnų kaime išlikęs metalinis kryžius, statytas dar dvaro laikais. Išlikęs dvaro gyvenamasis namas, klojimas, arklidė-vežiminė bei buvęs kumetynas. Savičiūnų dvaras grąžintas Laučių šeimos nariams.

Savičiūnuose 1900 m. gimė agronomas Kazys Banys, 1912 m. – kanklių meistras Juozas Lašas, 1967 m. – kunigas Ričardas Banys.