Juozas JOKŠAS
  Gimimo data: 1903-06-02
Gimimo vietovė: Jurkšų k. (Vilkaviškio r.)

Trumpai:
Pedagogas, švietimo organizatorius, visuomenininkas

2019-04-30   |   Spausdinti

Tėvai: Juozapas Jokšas – geležinkelio darbininkas ir ? Jokšienė.

Baigė mokyklą.

1922–1924 m. J. Jokšas dirbo Šapalų (Vilkaviškio r.) pradžios mokykloje mokytoju.

1924–1926 m. jis baigė Pilviškių (Vilkaviškio r.) mokytojų kursus, įgijo pradžios mokyklos mokytojo specialybę.

1926–1929 m. jis dirbo Samanių (Rokiškio r.) pradžios mokykloje mokytoju. 1929 m. buvo paskirtas Verksnionių (Rokiškio r.) pradžios mokyklos vedėju, bet netrukus vėl perkeltas.

1929–1940 m. J. Jokšas dirbo Kunigiškių (Anykščių r.) pradžios mokykloje mokytoju, buvo šios mokyklos (1930–1940 m. – Kunigiškių kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto pradžios mokyklos) vedėjas. Jo iniciatyva buvo sutvarkyta mokyklos aplinka, pasodintas sodas, įveista akacijų.

Jis palaikė ryšius su buvusiu šios mokyklos mokiniu kunigu kanauninku Juozu Tumu-Vaižgantu, jo paskatintas, pradėjo rinkti šios mokyklos istoriją. Jo rūpesčiu 1930 m. gegužės 22 d. Švietimo ministerijos sprendimu, pačiam dvasininkui sutikus, Kunigiškių pradžios mokykla buvo pavadinta kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto vardu.

Mokytojo J. Jokšo iniciatyva kan. J. Tumo-Vaižganto gimtuosiuose Maleišiuose po rašytojo mirties 1933 m. buvo pastatytas skulptoriaus Bernardo Bučo sukurtas Vaižganto biustas, o mokytojo suburti vietiniai mokiniai Tumų sodybvietę apsodino medeliais, augančiais iki šiol.

1940–1941 m. jis dirbo Vaduvų (Kupiškio r.) pradinėje mokykloje mokytoju, 1941–1944 m. buvo Svobiškio (Rokiškio r.) pradinės mokyklos mokytojas.

Po Antrojo pasaulinio karo J. Jokšas įsikūrė ir gyveno Rokiškyje.

Paskirtas 1944 m. rugpjūčio 20 d., 1944–1946 m. J. Jokšas buvo Rokiškio apskrities Liaudies švietimo skyriaus mokyklų inspektorius.

1945 m. spalio 25 d. kaip politiškai nepatikimas asmuo Rokiškyje jis buvo suimtas ir kalintas, pradėta baudžiamoji byla ir grėsė įkalinimas lageryje. Apie tai sužinojus ir užtarus įtakingiems kunigiškiečiams Matulioniams, 1946 m. kovo 8 d. J. Jokšas buvo išleistas, jo persekiojimas buvo nutrauktas.

1946–1950 m. jis dirbo Rokiškio 1-osios pradinės mokyklos vedėju.

1950–1951 m. J. Jokšas vėl grąžintas į administracinį darbą ir dirbo Rokiškio rajono Liaudies švietimo skyriaus mokyklų inspektoriumi, 1951–1953 m. buvo Rokiškio rajono Kultūros-švietimo darbo skyriaus vedėjas.

1953–1957 m. jis dirbo Ragelių (Rokiškio r.) septynmetėje mokykloje mokytoju.

Nuo 1957 m. iki gyvenimo pabaigos J. Jokšas gyveno Vilkaviškio rajone.

Nuo 1957 m. jis dirbo Pilviškių vidurinėje mokykloje mokytoju, kol išėjo į pensiją.

Senatvėje jis ilgai slaugė sunkiai sirgusią žmoną.

1929–1940 m. jis buvo Lietuvos šaulių sąjungos narys. Dirbdamas mokyklose, būrė jaunuosius ūkininkus ir jiems vadovavo.

Nepriklausomoje Lietuvoje J. Jokšas buvo apdovanotas dviem medaliais.

Laisvalaikiu mėgo fotografuoti, keliauti gamtoje.

Susituokė apie 1930 m., žmona Malvina Zamarytė-Jokšienė (1913–1967) iš Samanių (Rokiškio r.) – visuomenininkė. Liko našlys. Vaikai: Nijolė Jokšaitė-Muzikevičienė (g. 1933 m.) – bibliotekininkė bibliografė ir Juozas Ramutis Jokšas (1937–2004).

Mirė 1977 m. kovo 26 d.