Juozas ZABORSKIS
  Gimimo data: 1881-10-22
Gimimo vietovė: Svėdasai (Anykščių r.) »

Trumpai:
Vaistininkas provizorius, verslininkas

2019-05-05   |   Spausdinti

Tėvai: Adomas Zaborskis (1846–1882) ir Juozapota Mikėnaitė-Bublienė-Zaborskienė-Baltuškienė (apie 1847 – 1932) iš Miliūnų (Kupiškio r.) – valstiečiai žemdirbiai. Šeimoje kartu augo  įbrolis ir įseserės iš motinos pirmosios santuokos: Marijona Bublytė-Žvirblienė (1861–1919) – žemdirbė, Anelė Bublytė-Gurnikienė (apie 1865 – ?), Pranciška Bublytė-Baleišienė (apie 1870 – ?), Aleksandras Bublys (1872–1938) – kunigas ir Veronika Bublytė-Mikuckienė (1876 – apie 1963). Giminaitis (įseserės Marijonos sūnus) Jonas Žvirblis (1911–1997) – kunigas.

Tėvui anksti mirus, o motinai vėl ištekėjus, užaugo su patėviu Antanu Baltuška (1856–1937) iš Kunigiškių.

Baigė Mintaujos (dabar – Jelgava, Latvija) gimnaziją. 1912 m. baigė Maskvos (Rusija) universiteto Farmacijos fakultetą, įgijo farmacininko išsilavinimą ir provizoriaus kvalifikaciją. Studijuodamas ir vėliau jis artimai bendravo su bendraamžiu kraštiečiu rašytoju Antanu Žukausku-Vienuoliu (1882–1957): jiedu buvo bendramoksliai, kartu dirbo mokiniais V. K. Fereino vaistinėje, vasaromis keliavo po Kaukazą, Gruzinų karo keliu.

Iki Pirmojo pasaulinio karo J. Zaborskis Ukrainoje nusipirko vaistinę ir ten dirbo vaistininku.

1919 m. grįžęs į Lietuvą, 1919–1920 m. J. Zaborskis dirbo Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Sveikatos departamente vaistinių, vaistų krautuvių bei sandėlių kontrolieriumi, kol gavo leidimą verstis privačia provizoriaus praktika ir steigti naują privačią vaistinę Panevėžyje.

1920 m. liepos 20 d. jis sutarė su provizoriaus padėjėju Antanu Laurinaičiu, turėjusiu patalpas ir vaistų sandėlį Panevėžyje, įkurti bendrą "Naująją vaistinę J. Zaborskio ir A. Laurinaičio Panevėžyje". Sutartis dėl tokios vaistinės įsteigimo buvo pasirašyta 1923 m. pradžioje, partneriai ją atidarė ir provizorius J. Zaborskis joje dirbo šios vaistinės vedėju iki 1940 m. Trečioji Panevėžyje vaistinė veikė Šeduvos ir Respublikos gatvių kampe, prie vaistinės buvo ir laboratorija, kurioje gamino vaistus, dantų pastą "Talobont", įvairius kremus, veterinarinius vaistus. Per du veiklos dešimtmečius ji tapo populiariausia ir stabiliausiai dirbusia Panevėžyje.

1938 m. J. Zaborskis įsigijo Dobrovolės palivarką (Panevėžio r.) ir ten ruošėsi praleisti senatvę.

Pirmosios sovietinės okupacijos pradžioje 1940 m. vasarą privati vaistinė buvo nacionalizuota, o J. Zaborskis paskirtas jos vedėju. Šioje vaistinėje jis dirbo iki gyvenimo pabaigos.

Buvo vedęs ukrainietę, apie 1917 m. liko našlys.

Susituokė 1924 m. Panevėžio katedroje, žmona Kamilija Verbickaitė-Šurkienė-Zaborskienė  (1897–1976) – vaistininkė. Sūnus Jonas Zaborskis (1925–1978) – bibliotekininkas. Užaugino našlaite likusią žmonos dukterį iš jos pirmosios santuokos Vandą Kamilę Šurkutę (nuo 1931 m. – Vanda Zaborskaitė, 1922–2010) – mokslininkę filologę, kultūros istorikę.

Mirė 1944 m. lapkričio 19 d. Panevėžyje. Palaidotas Panevėžio kapinėse.

Panevėžio apskrites G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas Juozo ir Kamilijos Zaborskių šeimos fondas F153 su asmeniniais dokumentais.