Aleksandras BUBLYS
  Gimimo data: 1872-05-01
Gimimo vietovė: Svėdasai (Svėdasų parapija, Anykščių r.) »

Trumpai:
Kunigas, vienuolis marijonas, švietėjas

2019-05-05   |   Spausdinti

Tėvai: Adomas Bublys (1828–1879) ir Juozapota Mikėnaitė-Bublienė-Zaborskienė-Baltuškienė (apie 1847 – 1932) iš Miliūnų (Kupiškio r.) – valstiečiai žemdirbiai. Broliai ir seserys: Marijona Bublytė-Žvirblienė (1861–1919) – žemdirbė, Petras Bublys – mirė vaikystėje, Anelė Bublytė-Gurnikienė (apie 1865 – ?), Pranciška Bublytė-Baleišienė (apie 1870 – ?), Mykolas Bublys (1874–1875) – mirė vaikystėje, Veronika Bublytė-Mikuckienė (1876 – apie 1963), Jonas Bublys (1878–1878) – mirė kūdikystėje. Sūnėnas (sesers Marijonos sūnus) Jonas Žvirblis (1911–1997) – kunigas.

1872 m. gegužės 7 d. Svėdasų bažnyčioje jį pakrikštijo vikaras Felicijonas Bytautas, krikštatėviai buvo Feliksas Bublys ir Barbora Niaurienė, Jono Niauros žmona.

Tėvui anksti mirus ir motinai vėl susituokus, trumpai augo su patėviu Adomu Zaborskiu (1846–1882), bet motina vėl liko našlė. Šioje santuokoje gimė įbrolis Juozas Zaborskis (1881–1944) – vaistininkas provizorius.

Motinai dar kartą ištekėjus, vaikus užaugino patėvis Antanas Baltuška (1856–1937) iš Kunigiškių.

Baigė Šiaulių gimnaziją. 1889–1893 m. studijavo Kauno Žemaičių kunigų seminarijoje, kur buvo artimas kraštiečio Juozo Tumo-Vaižganto draugas.

1894 m. lapkričio 13 d. buvo įšventintas kunigu.

1894–1900 m. A. Bublys tarnavo vikaru Šeduvoje (Radviliškio r.). Ten 1898 m. jis buvo carinės Rusijos valdžios nubaustas už tai, kad pašventino kryžių, nes statyti religinius simbolius viešose vietose valdžios buvo uždrausta. Spaudos draudimo metais jis bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, rašė "Tėvynės sargui".

Apie 1900–1905 m. jis buvo Kaltinėnų (Šilalės r.) parapijos vikaras, 1905–1906 m. – Rumšiškių (Kaišiadorių r.) vikaras.

Perkeltas 1906 m. pavasarį, 1906–1908 m. jis buvo Pandėlio (Rokiškio r.) parapijos vikaras, talkino klebonui Pranciškui Viksvai, įsteigė pirmąją šiame krašte parapijos bibliotekėlę.

Paskirtas 1908 m. sausį, 1908–1914 m. A. Bublys tarnavo Salų (Rokiškio r.) Šv. Kryžiaus bažnyčios kuratu, buvo kunigas filialistas.

Nuo 1914 m. pradžios perkeltas į Joniškį, Pirmojo pasaulinio karo metais jis buvo Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos administratorius, išsaugojo šios bažnyčios varpus, kuriuos vokiečių kariuomenė norėjo konfiskuoti karo reikmėms. 1918 m. mirus Joniškio klebonui prelatui Antanui Paviloniui, A. Bublys perėmė parapiją ir 1919–1926 m. buvo jos klebonas.

1926 m. A. Bublys įstojo į Marijonų vienuoliją Marijampolėje. 1927 m. jis išvyko į noviciatą JAV ir ten liko iki gyvenimo pabaigos.

1928 m. rugsėjo 12 d. Marijonų namuose Marian Hills College Hinsdale (Ilinojaus valstija) jis davė pirmuosius vienuolio įžadus ir pradėjo važinėti po lietuvių kolonijas su misijomis. Sunkiai susirgęs, jis turėjo nutraukti misijas ir iki 1931 m. gyveno Viskonsino valstijoje, buvo Kenosha parapijos klebonas.

1931 m. rugsėjo 12 d. jis davė amžinuosius įžadus.

Nuo 1931 m. A. Bublys MIC dėstė lietuvių kalbą ir tikybą 1931 m. marijonų įkurtoje aukštesniojoje mokykloje – Marianapolio Šv. Marijos kolegijoje Tompsone (Thompson, Konektikuto valstija). Čia 1934 m. jis iškilmingai paminėjo kunigystės 40-metį.

1933 m. A. Bublys MIC buvo išrinktas į Amerikos marijonų provincijos tarybą.

Nuo jaunystės jis rašė eiles, publikavo juos carinės Rusijos bei Lietuvos spaudoje. Vėliau jis bendradarbiavo JAV lietuvių laikraščiuose: "Lietuvių laikraštyje", "Viltyje" ir kitur, pasirašydamas slapyvardžiais K. B. A., Skruzdėlė, Snaudalis ar Snaudalius. Jis išvertė G. Schnuerero "Vidurinių amžių kultūros istoriją" (liko rankraštyje).

Laisvalaikiu grojo smuiku, mėgo lošti kortomis.

Mirė 1938 m. rugsėjo 23 d. JAV.

Pasaulio lietuvių archyvo Rankraščių skyriuje Čikagoje (JAV) saugoma kunigo A. Bublio rankraščių (mašinraščių) byla su iki šiol nepublikuotais kūriniais.