Stasys JUODELIS
  Gimimo data: 1926-02-28
Gimimo vietovė: Kaldūniškių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Istorikas, archeologas, muziejininkas, kraštotyrininkas

2019-11-08   |   Spausdinti

Gimimo data nustatyta pagal Anykščių parapijos krikšto metrikų įrašus. Pokario dokumentuose buvo nurodoma gimimo data 1928 m. vasario 28 d.

Tėvai: Jurgis Juodelis (1886–1973) ir Julija Bagdonaitė-Juodelienė (1900–1977) – valstiečiai žemdirbiai. Brolis Jonas Juodelis (1930–1979), seserys Julijona Juodelytė (1921–1921) ir Emilija Juodelytė (1927–1928) mirė kūdikystėje.

1945 m. baigė Anykščių gimnaziją 2-ojoje jos abiturientų laidoje, jo auklėtojas baigiamaisiais metais buvo rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis. 1946–1951 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete, įgijo istoriko archeologo išsilavinimą.

1951–1953 m. S. Juodelis dirbo Svėdasų (Anykščių r.) vidurinėje mokykloje istorijos mokytoju.

1953–1955 m. jis gyveno ir dirbo Anykščiuose, buvo Lietuvos komunistų partijos Anykščių rajono komiteto instruktorius ir Anykščių vidurinės mokyklos, Anykščių Jono Biliūno vidurinės mokyklos istorijos mokytojas. Jis bendradarbiavo Anykščių rajono laikraštyje "Kolektyvinis darbas", rašydamas istorinės tematikos straipsnius.

1955–1958 m. S. Juodelis dirbo Anykščių rajono laikraštyje "Kolektyvinis darbas", 1955–1956 m. buvo korespondentas, 1956–1957 m. – redaktorius, 1957–1958 m. vėl dirbo korespondentu.

Priimtas 1958 m. vasarį, 1958–1959 m. jis buvo A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus mokslinis bendradarbis.

Nuo 1959 m. vasaros iki gyvenimo pabaigos S. Juodelis gyveno ir dirbo Rokiškyje.

1959–1983 m., iki gyvenimo pabaigos, jis buvo Rokiškio kraštotyros muziejaus archeologas, mokslinis bendradarbis, šio muziejaus ikitarybinio laikotarpio skyriaus vedėjas, tapo žymiausiu Rokiškio istorijos žinovu.

Šiame muziejuje jis klasifikavo eksponatus, studijavo archyvinę medžiagą, organizavo mokslines ekspedicijas, rengė naujas ekspozicijas. Jis buvo vienintelis diplomuotas istorikas archeologas visoje Rytų Aukštaitijoje, todėl tik Rokiškio muziejus galėjo savarankiškai atlikti archeologinius kasinėjimus.

S. Juodelis ištyrė Degučių (Rokiškio r.) senkapį (1960 m.), Latvelių (Rokiškio r.) senkapį (1962 m.), Grumbiškių (Rokiškio r.) senkapį (1971 m.), Jutkių (Rokiškio r.) senkapį (1973 m.), Norkūnų (Rokiškio r.) pilkapyną (1964–1970 m.). Šių kasinėjimų metu atrasta medžiaga – siauraašmeniai kirviai, ietgaliai, žalvario papuošalai – papildė Rokiškio kraštotyros muziejaus archeologinius rinkinius, o detalūs kasinėjimų aprašymai, S. Juodelio ranka daryti brėžiniai saugomi muziejaus moksliniame archyve.

Kaip archeologas ekspertas 1978 m. S. Juodelis ištyrė Kupiškio rajono Starkonių, Karaliūniškių ir Laukminiškių senkapius, atliko Zarasų rajono archeologijos paminklų žvalgomuosius tyrimus.

Surinkęs gausią archeologijos kolekciją, Rokiškio kraštotyros muziejui jis paruošė ir 1975 m. atvėrė lankytojams įdomias gimininės bendruomenės ir feodalinės Lietuvos ekspozicijas.

S. Juodelis ištyrė Rokiškio istorijos archyvą, surado faktų apie dvarų ekonomiką bei kultūrą, sudarė Rokiškio grafystės žemėlapį, jame nurodydamas palivarkų ribas, tiksliai pažymėdamas visus kaimus ir juose gyvenusių valstiečių skaičių, jų valdytą žemę bei baudžiavines prievoles.

Jis rado dokumentų apie grafystėje veikusias mokyklas, į lietuvių kalbą išvertė Rokiškio vargonininkų mokyklos įkūrėjo čekų kompozitoriaus Rudolfo Lymano darbo sutartį su Rokiškio grafiene Marija Tyzenhauzaite-Pšezdzieckiene.

S. Juodelis ištyrė XIX a. antrosios pusės Rokiškio miesto gatvių tinklą, domėjosi miestelėnų verslais, tautybėmis.

Prie Rokiškio muziejaus jis įkūrė jaunųjų muziejininkų būrelį, mokiniai rinko senuosius pašto ženklus, įvairias monetas, akmeninius kirvukus, surūdijusius ginklus.

S. Juodelis buvo Lietuvos archeologijos draugijos narys. Nuo 1966 m., įsteigus Liaudies meno draugijos Rokiškio skyrių, jis buvo šios skyriaus Dailės sekcijos vadovas.

Jis paskelbė straipsnių archeologijos bei kultūros paminklų apsaugos temomis Anykščių, Rokiškio, Kupiškio ir Zarasų rajonų spaudoje.

Už nuopelnus Lietuvos mokslui ir kultūrai S. Juodelis buvo apdovanotas Lietuvos SSR kultūros ministerijos garbės raštais.

Mirė 1983 m. rugpjūčio 6 d. Anykščiuose – nuskendo maudydamasis Šventojoje. Palaidotas Anykščių senosiose kapinėse. Kapavietę žymi antkapis, juosia geležinė tvorelė, paminklo nėra.