Regina MORKŪNAITĖ
  Gimimo data: 1957-10-29
Gimimo vietovė: Džezkazganas (Kazachstanas)

Trumpai:
Mokslininkė geografė, geologė geomorfologė, tautodailininkė tapytoja

2019-01-03   |   Spausdinti

Tėvai: Valentinas Morkūnas (1918–2001) – muzikantas akordeonistas ir armonikierius, tremtinys, ir Janina Malinauskaitė-Morkūnienė (1923–?) – tremtinė.

Augo lietuvių tremtinių šeimoje Kazachstane. 1964–1968 m. mokėsi Rudniko (Kazachstanas) rusų pradinėje mokykloje.

Atvykusi į Lietuvą, 1968–1976 m. ji toliau mokėsi Anykščių vidurinėje mokykloje. 1976–1981 m. studijavo Vilniaus universitete, įgijo geografės landšaftininkės išsilavinimą.

Nuo 1981 m. ji toliau studijavo Geografijos skyriaus aspirantūroje, 1981–1986 m. atliko vėjo erozijos paplitimo Pajūrio žemumoje tyrimus, išaiškino dėsningumus, būdingus vėjo ir smėlio paviršiaus sąveikai.

1993 m. Geografijos institute ji apsigynė disertaciją "Svarbiausi Lietuvos dirvožemių defliacijos veiksniai ir jos prognozė", yra fizinių mokslų, geografijos daktarė.

Nuo 1981 m. R. Morkūnaitė dirbo Geologijos institute moksline bendradarbe. 1997–2001 m. buvo Geografijos instituto Dinaminės geomorfologijos sektoriaus vyriausioji mokslo darbuotoja.

2001–2013 m. ji buvo Lietuvos geologijos ir geografijos instituto Kvartero tyrimų skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja, nuo 2013 m. yra Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto Kvartero tyrimų laboratorijos mokslo darbuotoja. 

R. Morkūnaitės mokslinių tyrimų sritis – eoliniai ir gravitaciniai procesai, klimatinės geomorfologijos pagrindai, vėjo parametrų tyrimas sąveikoje su eoliniu paviršiumi, geomorfologijos teorijos aspektai

Savarankiškai ir su bendradarbiais ji tyrė vėjo erozijos (defliacijos) procesus Pajūrio žemumoje, kontinentinių kopų paplitimo dėsningumus Dzūkijos ir Rūdninkų miškuose, atodangas prie Ūlos. Paskutiniu metu tyrinėja Kuršių nerijos eolinius procesus, reljefo ypatumus Merkinės, Daugų, Valkininkų apylinkėse.

R. Morkūnaitė dalyvavo valstybinėse mokslo programose "Litosfera", "EKOSLIT", kompleksinėje programoje "Klimato svyravimų įtaka fiziniams procesams", vadovavo mokslinei programai "Miesto reljefo dinamikos analizė ir vertinimas subalansuotos plėtros kontekste". 2005–2007 m. kartu su Geografijos ir geologijos instituto Kvartero ir Jūros tyrimo skyrių mokslininkais ji dalyvavo tarptautinėje programoje INTERREG III B projekte "Prisitaikymas prie klimato kaitos ir strategijų rengimas Baltijos jūros regione" (ASTRA), buvo šio projekto atsakingoji vykdytoja. Šio projekto pranešimus jis skaitė Klaipėdoje, Gdanske (Lenkija), Rygoje (Latvija) ir Taline (Estija).

Ji yra Debreceno (Vengrija) universiteto bei Lietuvos geografijos ir geologijos instituto išleisto straipsnių rinkinio "Landscapes – nature and man" vyriausioji redaktorė (kartu su Jozsefu Szabo, 2005 m.).

R. Morkūnaitė taip pat yra EUCC tarptautinės organizacijos, Geografų draugijos, tarptautinės Geomorfologijos organizacijos narė.

2000 m. ji stažavosi Baltarusijos universiteto Bendrosios žemėnaudos katedroje, susipažino kopų paplitimu. 2001 m. stažavosi Jogailos (Krokuva, Lenkija) universiteto Geografijos ir urbanistikos institute su darbo tema "Kontinentinės kopos kaip paleogeografinių sąlygų atspindys dabartiniame kraštovaizdyje".

2002 m. R. Morkūnaitė laimėjo Karalienės Jadvygos fondo stipendiją ir Jogailos universiteto Geografijos ir urbanistikos instituto mokslinėje bazėje prie Lazų atliko eksperimentinį darbą su mechaniniu graniformametru smėlio dalelių apzulinimui nustatyti.

2005 m. ji stažavosi Debreceno (Vokietija) universiteto Fizinės geografijos ir geoinformatikos institute kopotyros klausimais, susipažino su skenuojančiu mikroskopu, nustatančiu smėlio dalelių morfoskopines savybes. 2011 m. ji stažavosi Tartu (Estija) universitete, kur dalyvavo ekspedicijose po Pabaltijo kopų vietoves, įsisavino smėlio grūdelių tyrimą mikroskopu. 2012–2013 m. kartu su mokslininkais istorikais ji dalyvavo projekte "Gamtinių sąlygų transformacijos Lietuvos miestuose XIV–XV a. (Vilniaus pavyzdžiu)".

Spaudoje R. Morkūnaitė paskelbė per 50 mokslinių publikacijų eolinių ir gravitacinių procesų, klimatinės geomorfologijos, antropogeninės geomorfologijos klausimais, yra kelių monografijų bendraautorė. Jos publikacijos yra kolektyvinėse monografijose "Klimato svyravimų poveikis fiziniams geografiniams procesams Lietuvoje" (2001 m.), "Lietuvos dirvožemiai" (2001 m.), "Lietuvos reljefo kadastras" (2002 m.), "Geografiniuose metraščiuose" ji paskelbė straipsnių apie vėjo eroziją, pajūrio ir kontinentines kopas. Ji parengė ir išleido studiją "Šventosios tėkmės paslaptys" (su Aldona Baubiniene, 2018 m.).

R. Morkūnaitė išklausė gidų tobulinimosi kursus ir nuo 2010 m. yra Vilniaus gidė.

Ji domisi daile, nuo 1984 m. piešia pieštuku, nuo 2002 m. lanko Vilniaus kultūros centro dailės studiją "Paletė" ir kuria primityvistinės tapybos darbus. 2012–2014 m. ji mokėsi Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokyklos vakariniame skyriuje.

R. Morkūnaitės dailės kūrinių parodos buvo surengtos Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje, Vilniaus Antakalnio bibliotekoje (2009 m.), Vilniaus technikos bibliotekoje, Raseiniuose ir Širvintose.

Laisvalaikiu mėgsta gamtą, domisi grožine literatūra, rašo eiles.