Feliksas KALIBATAS
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Narutis
Gimimo data: 1903-11-28
Gimimo vietovė: Žvirblėnų k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Savivaldos organizatorius, politinis kalinys ir tremtinys

2023-12-09   |   Spausdinti

Tėvai: Feliksas Kalibatas ir Ona Gedzevičiūtė-Kalibatienė – valstiečiai žemdirbiai. Broliai: Juozapas Kalibatas (1906–1952) – žemdirbys, 1949–1950 m. politinis kalinys Šilutės lageryje, 1951–1952 m. tremtinys Tomsko srityje, miręs tremtyje, Petras Kalibatas – nuo 1951 m. tremtinys Tomsko srityje, miręs tremtyje.

1903 m. lapkričio 30 d. Kavarsko bažnyčioje jį pakrikštijo vikaras Stanislovas Janeliūnas, krikštatėviais buvo valstiečiai Pranciškus Kalibatas ir Emilija Paršelienė, Adomo Paršelio žmona.

Jaunystėje įsikūrė ir gyveno Kavarske (Anykščių r.), aktyviai dalyvavo jaunimo visuomeninėje veikloje, buvo šaulys, Lietuvos šaulių sąjungos Kavarsko būrio narys. 1933 m. jis įkūrė Kavarsko šaulių ugniagesių komandą ir buvo pirmasis jos viršininkas.

Išrinktas apie 1934 m., iki 1940 m. F. Kalibatas buvo Kavarsko valsčiaus viršaitis.

Pirmosios sovietinės okupacijos pradžioje 1940 m. liepos 12 d. F. Kalibatas buvo suimtas ir 1940–1941 m. kalintas Ukmergėje, išlaisvintas tik vokiečių okupacijos pradžioje.

Po Antrojo pasaulinio karo Kalibatų šeima persikėlė į jo žmonos tėviškę ir gyveno Malgažatavoje (Anykščių r.). F. Kalibatas slapstėsi, vengdamas sovietinių represijų. Nors aktyvioje pasipriešinimo kovoje ir nedalyvavo, tarp partizanų jis buvo žinomas slapyvardžiu Narutis.

1948 m. vasarį F. Kalibatas buvo pasislėpęs bunkeryje Šaučiūnų sodyboje Miškinių kaime (Anykščių r.). Išdavus slėptuvę, jis buvo surastas ir 1948 m. vasario 17 d. suimtas. Ypatingasis pasitarimas 1948 m. lapkričio 20 d. nuteisė jį 25 metams laisvės atėmimo ir 5 metams tremties.

1948–1956 m.  F. Kalibatas buvo kalinamas Minlage (Inta, Komija, Rusija), kol jo byla buvo peržiūrėta ir 1956 m. rugpjūčio 7 d. iš lagerio jis buvo paleistas toliau gyventi Rusijoje tremties sąlygomis.

1956–1964 m. jis gyveno tremtyje Žemutinio Ingašo rajone (Krasnojarsko kraštas, Rusija) kartu su ten ištremta šeima, tik 1964 m. sausio 29 d. sulaukė teisės grįžti į Lietuvą. Visa Kalibatų šeima į Lietuvą sugrįžo tik 1967 m. pavasarį. 

Įsikūręs Jonavoje kartu su žmona ir dukterimi, F. Kalibatas ten liko iki gyvenimo pabaigos.

Nepriklausomoje Lietuvoje F. Kalibatas buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 3-ojo laipsnio medaliu (1939 m.), už nuopelnus ugniagesybai – "Artimui pagalbon" 3-ojo laipsnio garbės ženklu (1934 m.).

Buvo vedęs, žmona Elena Kalibatienė (1913–1988) – mokytoja, 1948–1967 m. tremtinė Krasnojarsko krašte. Vaikai: Elena Kalibataitė (1937 – apie 2018) – 1948–1967 m. tremtinė Krasnojarsko krašte ir Vytautas Kalibatas (g. 1942 m.) – 1948–1967 m. tremtinys Krasnojarsko krašte, gydytojas.

Mirė 1991 m. Jonavoje. Palaidotas Jonavos kapinėse.