ŽVIRBLĖNAI
  Gretimos vietovės:
JOKŪBAVA (Kavarsko) | JUDINYS | PABERŽĖ | PAJUDINYS | SKAPIŠKIAI (Kavarsko) | ŠERIAI | VILKATĖNAI |

2023-12-09   |   Spausdinti

Kaimas Kavarsko seniūnijoje už 4 kilometrų į pietryčius nuo Kavarsko. Ribojasi su Pajudinio, Skapiškių, Paberžės, Šerių, Vilkatėnų, Jokūbavos ir Judinio kaimais. Per kaimą teka upelis Tetervė – Šventosios kairysis intakas. Šiaurinį kaimo pakraštį užima Žvirblėnų miškas.

Yra 7 sodybos – 3 gyventojai (2001 m.), 2 gyventojai (2011 m.).

1559 m. kaimas jau minimas istoriniuose šaltiniuose. 1923 m. kaime buvo 41 sodyba – 191 gyventojas. Net keturiolika savininkų čia buvo Kalibatai. 1933 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 472,28 ha žemės. Stambiausi Žvirblėnų žemvaldžiai buvo Ambraziejus Kalibatas – 45 hektarai ir Kostas Dedela – 35 hektarai. Kaimo žmonės pasižymėjo darbštumu, noriai talkindavo vieni kitiems. Visi gyventojai vertėsi žemdirbyste, daugiausia pajamų gaudavo, pardavę pieną. Kaime nebuvo parduotuvių, pieninės ar malūno, dirbo vienas amatininkas – kalvis Kazys Dedela.

1920 m. Alekso Kalibato namuose pradėjo veikti Žvirblėnų pradinė mokykla. Su I–III skyrių mokiniais dirbo mokytojas Andrius Sadūnas. 1921 m. pasikeitus mokytojams, pradėjo dirbti Antanas Janukėnas. 1926–1927 m. Žvirblėnų pradinėje mokykloje mokėsi 37 vaikai. 1931–1940 m. mokykla buvo kaip atskiras Jokūbavos pradinės mokyklos komplektas, veikė Mato Vilučio namuose. Ten pat mokykla veikė ir po Antrojo pasaulinio karo, iki 1961 m. – kaip Jokūbavos pradinė mokykla, o 1961–1969 m. – jau Žvirblėnų pradinė mokykla, kol 1969 m. buvo uždaryta. Šioje mokykloje 1957–1969 m. dirbo mokytoja Vladislava Šalaviejūtė-Dūdienė. Uždarius mokyklą, pastatas sunyko ir buvo nugriautas, jo žymių nelikę.

Žvirblėnų kaimo jaunimas XX a. 4-ajame dešimtmetyje kartu su mokytojais surengė vaidinimus: "Svečias iš Kauno", "Genovaitė", "Marti".

Po Antrojo pasaulinio karo iš Žvirblėnų buvo ištremta į Sibirą 19 asmenų: Stasio Dedelos (3 asmenys), Felikso Žukausko (4 asmenys), Napalio Kalibato (2 asmenys), Kosto Dedelos (4 asmenys), Povilo Kiaulio (3 asmenys) ir Jono Raudonikio (2 asmenys) šeimos bei Karolio Kalibato-Lapės žmona Julija Kalibatienė. 

Nuo 1944 m. iki 1954 m. gegužės 25 d. veikė Ukmergės apskrities Kavarsko valsčiaus (vėliau – Kavarsko rajono) Žvirblėnų apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Staškūniškio apylinkės, o 1973 m. šią panaikinus – prie Kavarsko apylinkės.

1949 m. kaime buvo sukurtas kolūkis "Didysis persilaužimas". Stambinant ūkius, jis vėliau įjungtas į kolūkį "Pakelta velėna", paskui – į "Žalgirio", "Vilties" kolūkius, iki 1990 m. priklausė Jakšiškio tarybiniam ūkiui, 1990–1992 m. – Šerių kolūkiui, kol 1992 m. šis ūkis iširo, Žvirblėnuose privačiai ūkininkaujama. XX a. antrojoje pusėje Žvirblėnų kaimo teritorija buvo melioruota, išliko tik kelios senosios sodybos.

Priklauso Kavarsko parapijai. Kaimo pakraštyje buvo senosios kapinės, kuriose buvo laidojami trijų gretimų kaimų žmonės: Žvirblėnų, Šerių ir Paberžės. Paskutinis žinomas palaidojimas šiose kapinėse – XX a. viduryje. Senkapis paženklintas koplytstulpiu (autorius – medžio drožėjas Albinas Girnys).

Žvirblėnų kaime išlikęs akmeninis kryžius, kurį 1931 m. pastatė Pranciškus Kalibatas, kilęs iš Žvirblėnų ir gyvenęs JAV. Jis taip pat nutiesė gimtajame kaime 1 kilometro ilgio betoninį šaligatvį, išlikusį iki šiol. Žvirblėniškio P. Kalibato lėšomis buvo suremontuota ir Pirmojo pasaulinio karo metais suniokota Kavarsko bažnyčia, įrengti altoriai, nupirkti vargonai. Jis pastatė Kavarsko miestelio ligoninę, parapijos salę, rėmė Dabužių bažnyčios statybą ir Girelės cerkvę.

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos kraštotyros fonde saugoma mokytojos Stasės Kisielienės ir bibliotekininkės Eugenijos Zajankauskaitės paruošta Žvirblėnų kaimo istorijos apžvalga.

Lietuvos televizijos žurnalistas Skirmantas Pabedinskas ir režisierius Julius Dautartas sukūrė dokumentinį filmą apie Žvirblėnų kaimą ir jo žmones "Šaligatvis" (2016 m.).

Žvirblėnuose 1885 m. gimė verslininkas ir mecenatas Pranciškus Kalibatas, 1903 m. – savivaldos organizatorius ir politinis kalinys Feliksas Kalibatas, 1904 m. – pedagogė ir visuomenininkė Ona Kiaulytė-Linkevičienė-Daniusevičienė, 1905 m. – laisvės gynėjas partizanų būrio vadas Karolis Kalibatas-Lapė, 1909 m. – kariškis Kazys Kalibatas, 1944 m. – sporto organizatorius, vadovas Rimantas Kalibatas, 1950 m. – pedagogė ir teisininkė Rima Dedelaitė-Varanavičienė.