Balys STEIKŪNAS
  Gimimo data: 1896-11-26
Gimimo vietovė: Dejūnų k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Kariškis majoras, laisvės gynėjas, Lietuvos kariuomenės savanoris, politinis kalinys

2022-09-13   |   Spausdinti

Tėvai: Vincentas Steikūnas (1954 – apie 1934) ir Ievos Diečkutė-Steikūnienė (1859–1914) – valstiečiai žemdirbiai. Broliai ir seserys: Julija Steikūnaitė-Keblienė (1883 – apie 1972), Veronika Steikūnaitė-Šablevičienė (1885 – apie 1932), Jonas Steikūnas (1887–1892) – mirė vaikystėje, Barbora Steikūnaitė-Putnienė (1888–1959), Vincentas Steikūnas (1889–1889) – mirė kūdikystėje, Ona Steikūnaitė (1891–1937), Kazimieras Steikūnas (1891–1976), Anelė Steikūnaitė-Keblienė (1894 – po 1942), Marijona Steikūnaitė (1896–1944), Antanas Steikūnas (1901–1906) – mirė vaikystėje, Stefanija Steikūnaitė-Jamantienė (1903–1979) ir Jonas Steikūnas (1906–1923). Giminaičiai (sesers Veronikos anūkai) Romualdas Vytautas Naiduškevičius (1931–2009) – mokslininkas ekonomistas ir Jonė Naiduškevičiūtė-Vaičiūnienė (g. 1933 m.) – mokslininkė biologė botanikė.

1918 m. baigė Panevėžio „Saulės“ gimnazijoje 6 klases.

1919 m. kovo 4 d. (kitur minima, kad vasario 15 d.) B. Steikūnas įstojo savanoriu į kuriamą Lietuvos kariuomenę ir joje tarnavo iki 1940 m.

1919 m. kovo 10 d. jis buvo pasiųstas į Karo mokyklą Kaune ir tų pačių metų liepos 6 d. ją baigė pirmojoje laidoje, gaudamas karužo laipsnį, buvo paskirtas 1-ojo artilerijos pulko 3-osios baterijos jaunesniuoju karininku. Nuo 1919 m. rugsėjo 13 d. pakeitus karinį laipsnį, jis buvo leitenantas.

1919 m. rugpjūtį–spalį B. Steikūnas dalyvavo Nepriklausomybės kovose prieš bolševikus, 1919 m. spalį–gruodį – prieš bermontininkus, 1920 m. vasarį–rugpjūtį – prieš lenkus.

1920 m. rugpjūčio 5 d. jis buvo perkeltas į 1-ąją haubicų bateriją ir tęsė kovas prieš lenkus. 1920 m. rugsėjo 22 d. mūšyje prie Seinų (Lenkija) jis pateko į lenkų nelaisvę ir tik lapkričio 5 d. iš jos pabėgo ir grįžo į tarnybą.

1921 m. spalio 15 d. jis buvo paskirtas 1-osios sunkiosios baterijos vyresniuoju karininku, nuo 1923 m. kovo 30 d. buvo vyresnysis leitenantas.

1923 m. spalio 15 d. B. Steikūnas baigė Aukštuosius karininkų kursus 3-ojoje jų laidoje.

Nuo 1925 m. spalio 3 d. jis tarnavo 3-osios baterijos vadu, nuo 1926 m. vasario 16 d. buvo kapitonas.

1928 m. rugsėjo 1 d. jis buvo paskirtas artilerijos grupės vadu.

1929 m. vasario 9 d. jis baigė Aukštųjų karininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto kursų Artilerijos skyrių 2-ojoje jo laidoje. 1929 m. lapkričio 23 d. B. Steikūnui buvo suteiktas majoro karinis laipsnis.

Nuo 1935 m. gegužės 22 d. jis tęsė tarnybą 4-ajame artilerijos pulke, 1936 m. balandžio 1 d. buvo paskirtas 4-ojo artilerijos pulko 1-osios grupės vadu Tauragėje, paskui iki 1940 m. tarnavo artilerijos grupėje Kupiškyje.

1940 m. birželio 4 d. B. Steikūnas buvo perkeltas į 1-ąjį artilerijos pulką vado padėjėju.

Pirmosios sovietinės okupacijos pradžioje likviduojant Lietuvos kariuomenę, 1940 m. rugsėjo 11 d. B. Steikūnas buvo paskirtas tęsti karinę tarnybą Raudonosios armijos 29-ojo šaulių teritorinio korpuso 179-osios šaulių divizijos 618-ojo lengvosios artilerijos pulko štabo viršininku.

1941 m. birželio 10 d. majoras B. Steikūnas iš Kupiškio buvo išsiųstas į Maskvos (Rusija) F. Dzeržinskio artilerijos akademiją neva į mokymo kursus. Birželio 27 d. Gorochovecko poligone (Ivanovo sr., Rusija) jis buvo suimtas ir birželio 29 d. išgabentas kalėti į Gorkio (dabar – Žemutinis Naugardas, Rusija) kalėjimą, iš ten – į Norillago Lamos lagerį (Krasnojarsko kraštas, Rusija).

1942 m. rugsėjo 5 d. Ypatingasis pasitarimas nuteisė B. Steikūną dešimčiai metų kalėti. 1944 m. iš Norillago jis buvo perkeltas į Temlagą (Potma, Mordvija, Rusija).

Nepriklausomoje Lietuvoje majoras B. Steikūnas buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1932 m.), Savanorio kūrėjo medaliu (1928 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.) ir Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1929 m.).

Vedė apie 1927 m., žmona Kamilė Kristina Holiušaitė-Steikūnienė (1902–1973) – emigrantė JAV. Dukterys: Regina Steikūnaitė-Čiuberkienė (1928–2009) – emigrantė JAV, visuomenininkė, ir Lilija Steikūnaitė-Ramonienė (g. 1932 m.) – emigrantė JAV.

Mirė 1945 m. gruodžio 4 (24) d. Potmoje (Mordvija, Rusija) – nukankintas lageryje. Palaidojimo vieta nežinoma.

1919–1920 m. Nepriklausomybės kovų Kurklių valsčiaus savanoriams skirtame memoriale Didžiakaimyje (Anykščių r.) įrašyta ir B. Steikūno pavardė (2019 m.).

B. Steikūno biografija pateikta enciklopedinio žinyno "Lietuvos kariuomenės karininkai : 1918–1953" 7-ajame tome (2007 m.).