Jonė VAIČIŪNIENĖ
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Naiduškevičiūtė
Gimimo data: 1933-06-23
Gimimo vietovė: Pavirinčių IV dvaras (Anykščių r.) »

Trumpai:
Mokslininkė biologė botanikė, chemikė

2017-04-19   |   Spausdinti

Tėvai: Alfonsas Naiduškevičius (1887–1972) – kariškis, ryšių tarnautojas,  ir Julija Šablevičiūtė-Naiduškevičienė (1907–?). Brolis Romualdas Vytautas Naiduškevičius (1931–2009) – mokslininkas ekonomistas, sesuo Aldona Naiduškevičiūtė (1930–1933) mirė vaikystėje.

1940–1944 m. mokėsi Kurklių (Anykščių r.) pradžios mokykloje, 1944–1946 m. – Ukmergės progimnazijoje, 1946–1948 m. – Anykščių gimnazijoje, 1948–1951 m. – Ukmergės gimnazijoje, vidurinėje mokykloje, 1951–1952 m. baigė Radviliškio vidurinę mokyklą. 1952 m. įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademiją, bet po mėnesio iš studijų buvo pašalinta dėl nuslėptos socialinės kilmės. Po J. Stalino mirties 1953–1958 m. studijavo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete, įgijo biologės išsilavinimą.

1958–1959 m. J. Vaičiūnienė dirbo Lietuvos Mokslų akademijos Biologijos instituto Augalinių resursų sektoriaus vyriausiąja laborante, 1959–1971 m. buvo Lietuvos Mokslų akademijos Botanikos instituto jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1971–1988 m. – vyresnioji mokslinė bendradarbė.

1968 m. Vilniaus universitete ji apsigynė kandidatinę disertaciją "Gauruotosios rusmenės (Digitalis lanata Ehrh.) ir pilkšvojo tvertiko (Erysimum canescens Roth.) biologijos, biologiškai aktyvių medžiagų ir produktyvumo tyrimai Lietuvoje", 1993 m. nostrifikuota biomedicinos mokslų, biologijos daktarė.

1988–1990 m. ji buvo Botanikos instituto Floros ir geobotanikos, 1990–2000 m. – Ekonominės botanikos laboratorijos vadovė, kol išėjo į pensiją.

Ji taip pat dirbo Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto Biochemijos laboratorijoje, buvo asociacijos "Apiflora" prezidiumo narė, Žemės ūkio rūmų tarybos narė, Vaistinių ir prieskoninių augalų augintojų draugijos pirmininkė.

J. Vaičiūnienės mokslinės veiklos kryptis – vaistinių augalų tyrimai, introdukcija, populiacijų ekologinių bei fitocenotinių ypatybių, jų išteklių bei genofondo apsaugos tyrimai. Ji tyrė, kaip Lietuvoje auginti ir panaudoti miškinę sidabražolę, gysločius (kartu su A. Peseckiene), dirvines našlaites (kartu su A. Peseckiene), čiobrelius (su K. Ložiene ir P. R. Venskutoniu) bei gleives sintetinančias dedešvinių šeimos augalų rūšis.

J. Vaičiūnienei priklauso išradimo "Pelkinės vingiorykštės tinktūros gamybos būdas" patentas (su kitais, 2002 m.).

Ji skaitė paskaitas Vilniaus pedagoginio universiteto gamtos mokslų studentams, buvo docentė, taip pat vadovavo Vilniaus universiteto studentų bakalauro ir magistro darbams, daktaro disertacijai.

Ji parašė ir paskelbė apie 100 mokslinių straipsnių, kartu su kitais autoriais perengė ir išleido 5 knygas apie vaistinius augalus. Ji rengė seminarus, dalyvaudavo televizijos ir radijo laidose, populiarindama vaistažoles.

J. Vaičiūnienė yra Vilniaus anykštėnų sambūrio tarybos narė, Kurklių bendruomenės tarybos narė.

Laisvalaikiu mezga, žiūri įdomias televizijos laidas, skaito istorinę literatūrą.

Ištekėjo 1963 m., vyras Stasys Vaičiūnas (g. 1928 m.) – mokslininkas fizikas ir matematikas, pedagogas edukologas. Vaikai: Tomas Vaičiūnas (g. 1964 m.) – fizikas, verslininkas, Simona Vaičiūnaitė-Daugintienė (g. 1968 m.) – biologė, valstybės tarnautoja.