DEJŪNAI
  Gretimos vietovės:
ČIPIŠKIS | GAIDELIAI | LOBOS | LUCIŪNAI | STAŠKŪNIŠKIS (Kurklių) | VAIČIULIŠKIAI | ZIZDRA |

2013-11-21   |   Spausdinti

Kaimas Kurklių seniūnijoje už 8 kilometrų į pietvakarius nuo Kurklių. Įsikūręs į pietus nuo magistralinio kelio Kaunas-Zarasai. Ribojasi su  Lobų, Čipiškio, Luciūnų, Staškūniškio ir Vaičiuliškių kaimais, Gaidelių ir Zizdros viensėdžiais. Šiaurės vakarų pakraščiu remiasi į Balagano mišką. Per kaimą teka upelis Pravaža – Zizdros dešinysis intakas.

Yra 8 sodybos – 14 gyventojų (2001 m.), 10 gyventojų (2011 m.). Priklauso Staškūniškio seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Dejūnų kaimas įsikūrė greta Dejūnų dvaro, kurio savininkai Kazys ir Balys Staikūnai valdė 94,5 ha žemės.

Vienas Dejūnų kaimo jaunuolis 1919 m. išėjo savanoriu į Lietuvos kariuomenę Nepriklausomybės ginti. Jonas Steikūnas (1894 – po 1949) tarnavo nuo 1919 m. vasario 15 d. iki 1923 m. lapkričio 26 d., demobilizuotas gyveno Balninkuose (Molėtų r.), kur buvo 1941 m. Birželio sukilimo organizatorius, 1949 m. suimtas ir įkalintas sovietiniame lageryje, kur ir mirė.

1923 m. kaime buvo 18 sodybų – 120 gyventojų. 1923 m. taip pat minimas Dejūnų palivarkas – 4 sodybos, 27 gyventojai. 1936 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 204,6 ha žemės.

1918 m. gruodžio 1 d. ėmė veikti Dejūnų pradinė mokykla. 1919–1920 m. mokykla veikė išnuomotose patalpose, su I–IV skyrių mokiniais dirbo mokytojas Jurgis Keblas. Tuomet mokėsi 50 vaikų. Kitais metais mokykla buvo uždaryta.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Dejūnų niekas nebuvo ištremtas į Sibirą.

Apie 1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Kremliaus žvaigždė", vėliau priklausė "Jaunosios gvardijos" kolūkiui, Naujasodžio tarybiniam ūkiui, Staškūniškio kolūkiui, kol šis 1992 m. iširo.

Priklauso Žemaitkiemio (Ukmergės r.) parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, laidojimo ženklų nelikę.

Dejūnuose 1908 m. gimė kunigas Petras Dubauskas, 1952 m. – agronomas ir verslininkas Jonas Janišius.