Algirdas Antanas AVIŽIENIS
  Gimimo data: 1932-07-08
Gimimo vietovė: Kaunas

Trumpai:
Mokslininkas informatikas, inžinierius, išradėjas, politikas, visuomenininkas

2016-08-13   |   Spausdinti

Tėvai: Antanas Avižienis (1894–1973) iš Anykščių – kariškis ir Stasė Grigaitytė-Avižienienė (1902–1986) iš Bučių (Panevėžio r.) – medikė. Sesuo Aldona Avižienytė-Venckūnienė (g. 1937 m.) – mokslininkė mikrobiologė, emigrantė JAV, visuomenininkė. 

Iki 1940 m. augo Kaune, 1940 m. – Biržuose, 1940–1941 m. – Anykščiuose, mokėsi Anykščių pradžios mokykloje, 1941–1944 m. – Rokiškyje.

1944 m. rudenį Avižienių šeima pasitraukė į Vakarus ir iki 1950 m. gyveno Vokietijoje perkeltųjų asmenų stovyklose Aikštete (Eichstaett) ir kitur. A. A. Avižienis mokėsi Aikšteto lietuvių mokykloje, 1949 m. baigė Hanau lietuvių gimnaziją.

1950 m. pavasarį Avižienių šeima emigravo į JAV ir įsikūrė Čikagoje.

1951–1955 m. A. A. Avižienis studijavo Ilinojaus valstybiniame universitete Čikagoje, 1954 m. ten įgijo elektros inžinerijos bakalauro išsilavinimą su aukščiausiu įvertinimu, o 1955 m. – ir magistro išsilavinimą.

1955–1956 m. A. A. Avižienis dirbo Kalifornijos technologijos instituto Reaktyvinių variklių laboratorijoje tyrimų inžinieriumi, projektavo parametrų įterpties sistemas JAV armijos "Sergeant" raketoms.

Gavęs "Fellow" stipendiją, 1956–1960 m. jis buvo Ilinojaus universiteto Čikagoje Skaitmeninių kompiuterių laboratorijos tyrimų asistentas, atliko kompiuterinės aritmetikos tyrimus ir ILLIAC II kompiuterio aritmetikos įrenginio projektavimo darbus. 1958–1959 m. jis laikinai dirbo Čikagos įmonėje "Barnes and Reinecke, Inc." inžinieriumi.

1960 m. Ilinojaus universitete jis apsigynė daktaro disertaciją "Greitoji kompiuterių aritmetika" ir įgijo informatikos mokslų daktaro laipsnį.

Studijuodamas jis aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, nuo 1950 m. buvo Čikagos lietuvių sporto klubo "Gintaras" reikalų vedėjas, Lietuvių studentų draugijos ir kitų organizacijų narys. Jis aktyviai sportavo, buvo Ilinojaus universiteto studentų stalo teniso komandos kapitonas, turnyro laimėtojas. Nuo 1951 m. jis dirbo ir Amerikos lietuvių laikraščio "Draugas" sporto skyriaus vedėju.

1960 m. JAV prezidentas D. D. Eisenhaueris įsteigė aeronautikos ir kosmoso tyrimų įstaigą NASA ir įjungė į ją Kalifornijos Technologijos instituto Pasadenoje administruojamą Erdvių (kosmoso) tyrimų laboratoriją JPL, kuri iki tol vykdė JAV karinius užsakymus. Šiai laboratorijai, kurioje buvo apie 2000 darbuotojų, NASA pavedė atlikti Mėnulio ir Saulės sistemos planetų tyrimus, naudojant raketinius nepilotuojamus kosminius laivus.

A. A. Avižienis 1960 m. buvo pakviestas dirbti į šią laboratoriją ir 1960-1982 m. buvo jos darbuotojas. 1960–1972 m. jis buvo vyresnysis tyrimo inžinierius ir techninio personalo akademinis narys, tyrimo komandos vadovas, vykdant JPL-STAR kompiuterio kūrimo projektą, 1972–1982 m. – šios laboratorijos konsultantas atsparių gedimams kompiuterių projektavimo klausimais.

Tuo metu šios laboratorijos kolektyvas pradėjo planuoti kosminių laivų skrydžius į kitas planetas – pirmiausiai Jupiterio, Saturno, Urano ir Neptūno link. Visą raketinio kosminio laivo valdymą ir ryšius su mokslininkais Žemėje turėjo atlikti tam tikslui sukurtas kompiuteris. Tačiau prieš tai reikėjo išspręsti vieną uždavinį. 1960 m. geriausi kompiuteriai negesdami galėdavo veikti tik kelias savaites, o kelionės kitų planetų link tęstųsi nuo vienerių iki dešimties metų ir net ilgiau. Numatyta kosminio laivo "Didžioji kelionė" ("Grand Tour") turėjo tęstis 15 metų. Per tą laiką jis privalėjo aplankyti keturias planetas: Jupiterį, Saturną, Uraną ir Neptūną.

Metus nagrinėjęs įvairias tokios kelionės galimybes, A. A. Avižienis 1961 m. NASA vadovybei pasiūlė statyti kosminiame laive savaime pasitaisantį kompiuterį, kuris galėtų pats pasitikrinti savo gedimus ir pakeisti sugedusias dalis atsarginėmis. 1962 m. gavęs NASA pritarimą, jis pradėjo tokio kompiuterio STAR ("Self Testing and Repairing" – "save tiriantis ir pasitaisantis") projektavimo darbus.

1967 m. jis paskelbė "fault tolerance", tai yra, "atsparumo gedimams" principą, kurį pirmasis įdiegė STAR kompiuteryje, paskelbė apie jį per 100 mokslinių straipsnių. Šis principas, kuris sumažina gedimo pavojų, yra labai plačiai taikomas įvairiuose kompiuteriuose, kurie naudojami keleivinių lėktuvų skrydžių valdymui, atominių reaktorių saugumo užtikrinimo įrenginiuose, eismo valdymui, telekomunikacinių ryšių perdavimui Žemės palydovų dėka ir kitur.

1969 m. STAR laboratorinis modelis pradėjo veikti ir buvo pademonstruotas spaudos atstovams. Šį įvykį aprašė didieji JAV dienraščiai, o savaitraštis "Time" skyrė jam beveik visą puslapį, paminėdamas A. A. Avižienio lietuvišką kilmę. 1970 m. birželio 23 d. A. A. Avižienis už STAR kompiuterį gavo JAV patentą, 2010 ir 2011 m. – dar du kompiuterinių sistemų patikimumo srities JAV patentus.

Publikuodamas savo mokslinės veiklos rezultatus, jis vienas ir su bendraautoriais paskelbė apie 50 straipsnių profesiniuose ir moksliniuose leidiniuose bei rinkiniuose.

1962-1994 m. A. A. Avižienis dėstė Kalifornijos universitete Los Andžele (UCLA), nuo 1972 m. buvo profesorius. Jis tyrinėjo ir dėstė kompiuterinę aritmetiką, kompiuterinę architektūrą, gedimams atsparų skaičiavimą. Jis įsteigė šiame universitete  Patikimo skaičiavimo ir gedimams atsparių sistemų tyrimo laboratoriją ir 1972–1990 m. buvo jos direktorius. 1982–1985 m. jis buvo ir šio universiteto Kompiuterių mokslo departamento vedėjas.

Nuo 1994 m. jis yra Kalifornijos universiteto Los Andžele Kompiuterių mokslo katedros pasižymėjęs profesorius emeritas.

Įvairūs kosminiai laivai iki šiol naudoja kompiuterius, pagrįstus STAR kompiuterio principais. 1977 m. į kosmosą išsiųsti du "Voyager" tipo kosminiai laivai jau apleido Saulės sistemą, bet dar vis siunčia mokslinių tyrimų duomenis.

A. A. Avižienis jau daugiau negu 30 metų dirba Tarptautinėje informatikos federacijoje (IFIP), kuriai priklauso apie 50 labiausiai išsivysčiusių valstybių, tarp jų – ir Lietuva (nuo 1999 m.). 1980 m. jis įsteigė IFIP Patikimo skaičiavimo ir atsparumo gedimams ekspertų sekciją ir 1980–1986 m. jai vadovavo, dalyvauja jos veikloje iki šiol.

1969–1973 m. jis buvo JAV Elektros ir elektronikos inžinerijos instituto (IEEE) Kompiuterininkų sąjungos atsparumo gedimams skaičiavimų techninio komiteto įkūrėjas ir vadovas, 1972–1975 m. – šios sąjungos valdymo tarybos narys. Jis surengė kelis šios sąjungos simpoziumus ir jiems pirmininkavo (1971, 1975, 1989 m.).

1971–1974 m. jis buvo JAV Nacionalinio mokslo fondo Informatikos mokslo ir inžinerijos specialistų patariamosios grupės narys.  1985–1988 m. jis buvo JAV Informatikos mokslo tarybos narys.

Nuo 1982 m. iki šiol A. A. Avižienis yra konsultavimo bendrovės "A. Avizienis and Associates, Inc.", veikiančios Santa Monikoje (Santa Monica, Kalifornijos valstija, JAV), prezidentas.

Nuo 1968 m. A. A. Avižienis palaikė ryšius su Lietuvos Mokslų akademijos Matematikos ir kibernetikos instituto (dabar Matematikos ir informatikos institutas) mokslininkais bei jo direktoriumi akademiku Vytautu Statulevičiumi. 1974 m. nuo gegužės iki rugsėjo jis buvo JAV Mokslų akademijos deleguotas mokslininkas Lietuvos Mokslų akademijos Matematikos ir kibernetikos institute. 1990 m. jis buvo išrinktas Lietuvos Mokslų akademijos užsienio nariu.

1989 m. balandžio 28 d. A. A. Avižienis pirmininkavo Lietuvos ir išeivijos mokslininkų konferencijai "Tautinė aukštosios mokyklos koncepcija ir Kauno universitetas", kurioje buvo paskelbtas Kauno Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo aktas. 1990 m. jis buvo išrinktas pirmuoju atkurtojo universiteto rektoriumi, 1990 m. rugsėjo 3 d. iškilmingai inauguruotas ir vadovavo šiam universitetui iki 1993 m. Jo iniciatyva atkurtame universitete buvo įgyvendinta JAV laipsnių sistema, Harvardo universiteto pagrindu parengta bendroji mokymo programa.

1989–1996 m. jis buvo Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamojo Senato, 1996–2010 m. – šio universiteto Senato narys, 2004–2010 m. – ir universiteto Tarybos narys. 1994 m. Vytauto Didžiojo universiteto Senatas jam suteikė Garbės profesoriaus vardą. Nuo 2010 m. jis yra Vytauto Didžiojo universiteto profesorius emeritas.

1991–1992 m. A. A. Avižienis buvo pirmosios Lietuvos mokslo tarybos narys, Kvalifikacijos ir organizavimo komisijos pirmininkas. Jis dalyvavo darbo grupėje, 1990–1991 m. parengusioje Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo projektą, 1992–1995 m. buvo Lietuvos Respublikos valstybės konsultantas.

Nuo 2002 m. A. A. Avižienis atstovavo Vytauto Didžiojo universitetui Europos mokslininkų informatikų darbo grupėje, rengusioje projektus Europos Sąjungos informacinės infrastruktūros patikimumui užtikrinti. 2004–2008 m. jis buvo Vytauto Didžiojo universiteto Europos komisijos Meistriškumo tinklo ReSIST pagrindinis tyrėjas ir ReSIST projekto vykdomosios tarybos narys. 2007–2009 m. jis dirbo Europos komisijos projekte ARTEMIS patikimų skaičiavimų ir atsparumo gedimams konsultantas. 2008 m. jis buvo VII Europos patikimų skaičiavimų konferencijos, surengtos Vilniuje, pirmininkas.

Gyvendamas JAV, nuo 1950 m. A. A. Avižienis buvo aktyvus JAV Lietuvių Bendruomenės ir Lietuvių skautų sąjungos narys. Jis dalyvavo Pasaulio lietuvių jaunimo kongrese Čikagoje (1966 m.), kur buvo išrinktas rezoliucijų komisijos nariu kaip skautų atstovas. 1967 m. jis organizavo pirmąjį lietuvių Mokslo ir kūrybos simpoziumą Čikagoje. 1964–1969 m. jis buvo JAV Lietuvių Bendruomenės tarybos narys. Jis aktyviai dalyvavo ir pats rengė lietuvių sporto varžybas, buvo JAV lietuvių stalo teniso komandos narys. Nuo 2004 m. jis yra studentų skautų korporacijos "Vytis" Garbės narys ir Akademinės skaučių draugovės Garbės narys.

2013 m. A. A. Avižienis kartu su seserimi Aldona Venckūniene įkūrė labdoros ir paramos fondą "A. ir A. A. Avižienių fondas", savo namuose Anykščiuose įrengė Avižienių giminės memorialinę ekspoziciją ir suteikė patalpas Pasaulio anykštėnų bendrijos namams.

1992 m. A. A. Avižienis dalyvavo steigiamajame Pasaulio anykštėnų bendrijos suvažiavime ir buvo išrinktas šios bendrijos viceprezidentu, šias pareigas ėjo 1992–1996 m. Jis yra Pasaulio anykštėnų bendrijos Garbės narys (nuo 2010 m.), apdovanotas Pasaulio anykštėnų bendrijos medaliu (2010 m.).

1995 m. A. A. Avižienis buvo vienas iš viešosios įstaigos Česlovo Milošo gimtinės fondo steigėjų ir nuo 1995 m. iki šiol yra šios viešosios įstaigos direktorius, vienas iš Č. Milošo atminimo išsaugojimo ir 100-mečio minėjimo (2011 m.) organizatorių.

2012 m. A. A. Avižienis kartu su seserimi A. Avižienyte-Venckūniene įkūrė labdaros ir paramos fondą "A. ir A. A. Avižienių fondas", kuris tapo naujų projektų Anykščiuose mecenatu, nuo to laiko iki šiol yra šio fondo vadovas. Fondas 2013 m. atidarė Pasaulio anykštėnų namus, kuriose įrengė ir Avižienių giminės memorialinę ekspoziciją, fundavo paminklo Anykščių XIX a. kapinėms paženklinti statybą (autorius – skulptorius Antanas Žukauskas, 2013 m.). Jo iniciatyva sudarytas ir išleistas genealoginis žinynas "Avižos-Avižieniai iš Anykščių ir visa giminė" (sudarė Vijoleta Vanagienė, 2013 m.). 

Nuo 2003 m. A. A. Avižienis yra Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių), Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys, buvo šios partijos kandidatas į Europos Parlamentą.
 
2003–2007 m. jis buvo išrinktas Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu, buvo Kauno miesto plėtros ir ekologijos komiteto pirmininkas, dirbo Kauno miesto mero patarėju.

A. A. Avižienis apdovanotas įvairiais JAV mokslo institucijų garbės apdovanojimais, Amerikos aeronautikos ir astronautikos instituto (AIIA) informacinių sistemų apdovanojimu-medaliu už originalią koncepciją ir gedimams atsparių skaičiavimų principo plėtojimą (1979 m.), Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) medaliu "Už ypatingus nuopelnus" ("Exceptional Service Medal", 1980 m.), aukščiausiu Tarptautinės informatikos federacijos (IFIP) Generalinės asamblėjos garbės ženklu – Sidabro šerdimi ("Silver Core", 1986 m.), JAV Elektros ir elektronikos inžinerijos instituto Kompiuterininkų sąjungos Aukso šerdimi (1996 m.), Nikolos Teslos draugijos Tesla medaliu už pasiekimus Informatikos mokslo ir inžinerijos srityje (2000 m.). 

Jis gavo vienu prestižiškiausių apdovanojimų pasaulyje, vadinamą kompiuterių architektūros Nobeliu, – Kompiuterinės įrangos asociacijos (ACM) įsteigtą Eckerto-Mauchly prizą (2012 m.). Už nuopelnus plėtojant tarptautinius mokslo ryšius Prancūzijos Nacionalinis politechnikos institutas Tulūzoje jam suteikė Garbės daktaro vardą (1985 m.). Jam du kartus skirtas prestižinis Jean-Clode Laprie apdovanojimas už didelę įtaką mokslo raidai turėjusias publikacijas: už 1967 m. parengtą straipsnį „Atsparių gedimams kompiuterių projektavimas“ (2012 m.) ir už 2004 m. parašytą straipsnį „Basic Concepts and Taxonomy of Dependable and Secure Computing“ (2016 m.).

Už nuopelnus Lietuvai A. A. Avižienis apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (1998 m.). Jis gavo Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos mokslo premiją už mokslo pasiekimų ir patirties sklaidą (2010 m.), Užsienio reikalų ministerijos "Globalios Lietuvos apdovanojimą 2012" už viso gyvenimo nuopelnus, garsinant Lietuvos vardą pasaulyje.

Jis apdovanotas Vytauto Didžiojo universiteto Aukso ženklu už nuopelnus Universitetui (2004 m.), Kauno miesto savivaldybės I laipsnio Santakos garbės ženklu už nuopelnus Kauno miestui (2012 m.), jam suteiktas Anykščių rajono Garbės piliečio vardas (2012 m.). Jis yra projekto "Yra šalis..." nominantas "Dešimt+" asmenybių inžinierių kategorijoje.

Laisvalaikiu bendrauja su giminaičiais, domisi savo giminės istorija, rūpinasi jos atminimo įamžinimu.

Vedė 1962 m. liepos 21 d., žmona Jūratė Marija Bulotaitė-Avižienienė (1940–1977) – matematikė, Antano Bulotos (1913–2002) duktė. Sūnus Algis Antanas Avižienis (1963–1998) – teisininkas, visuomenininkas. Išsiskyrė 1974 m.

Vėl vedė 1974 m. gegužės 4 d., žmona Jūratė Izokaitis (g. 1937 m.) – mokslininkė kalbininkė, prancūzų literatūros tyrinėtoja. Sūnūs: Rimas Robertas Avižienis (g. 1977 m.) – mokslininkas inžinierius informatikas ir Audrius Victoras Avižienis (g. 1979 m.) – mokslininkas fizikas ir chemikas.

Išsamus A. Avižienio gyvenimo ir veiklos pristatymas pateiktas rašytojo Rimanto Vanago dokumentinės prozos knygoje "Avižienio algoritmas ir kiti nutikimai" (2012 m.). Vytauto Didžiojo universitetas Kaune paruošė ir išleido biografinį leidinį "Profesorius Algirdas Antanas Avižienis" (2012 m.). Sukurtas dokumentinis filmas "Algirdas Antanas Avižienis. Gyvenimo odisėja" (režisierius Arvydas Barysas, 2012 m.).