Kazimieras TUTKUS
  Gimimo data: 1921-08-14
Gimimo vietovė: Anykščių viensėdis (Anykščių r.) »

Trumpai:
Dailininkas tapytojas, literatas, tremtinys

2019-07-01   |   Spausdinti

Tėvai: Anupras Tutkus (1880–1950) – žemdirbys pasiturintis valstietis, 1949–1950 m. tremtinys, miręs tremtyje, ir Anelė Juozokaitė-Tutkienė (1886–1961) – žemdirbė, 1949–1957 m. tremtinė. Augo keturių vaikų šeimoje su trim broliais: Povilas Tutkus (1913–?), Antanas Tutkus (g. 1923 m.) – amatininkas dailidė, 1949–1957 m. tremtinys, ir Anupras Tutkus (g. 1924 m.) – amatininkas dailidė. Dar trys vaikai: Jonas Tutkus (1911–1911), Julijona Tutkutė (1912–1912) ir Juozapas Tutkus (1919–1919) mirė kūdikystėje.

1929–1933 m. baigė Anykščių pradžios mokyklą, 1933–1939 m. – Anykščių progimnaziją. 1939–1940 m. mokėsi Kauno meno mokykloje. 1940–1945 m. studijavo Vilniaus dailės instituto Tapybos fakultete tapybą pas profesorių Justiną Vienožinskį, bet studijų nebaigė, pasitraukęs iš penktojo kurso ir priverstas slapstytis nuo sovietinio saugumo persekiojimo.

1945–1949 m. K. Tutkus gyveno kaime pas tėvus, slapstydamasis nuo represijų, uždarbiaudamas kaip dailininkas Anykščiuose.

1949 m. kovo 25 d. jis su sunkiai sergančiu tėvu buvo ištremti į Bucharavos gyvenvietę (Zalarių rajonas, Irkutsko sritis, Sibiras, Rusija), 1949–1951 m. dirbo kolūkyje "Plamia revoliucii" ("Revoliucijos liepsna") miško ruošos darbininku. Jo brolis Antanas ir motina po mėnesio buvo ištremti į Aprelsko aukso kasyklas Bodaibo rajone (Irkutsko sritis, Sibiras, Rusija). Šeima buvo apkaltinta pogrindinio laisvės judėjimo rėmimu ir ištremta visam gyvenimui be teisės sugrįžti.

1950 m. mirus tėvui, K. Tutkui pavyko išsirūpinti leidimą ir 1951 m. savo lėšomis persikelti pas motiną ir brolį į Aprelsko kasyklas. Ten jis gyveno 1951–1957 m. ir dirbo katorgišką darbą aukso kasyklose.

Tarpininkaujant motinos vaikystės draugui rašytojui Antanui Vienuoliui, Lietuvos Ministrų tarybos nutarimu 1957 m. balandžio 19 d. jis kartu su motina ir broliu iš tremties buvo paleistas, visa šeima grįžo į Lietuvą.

1957–1961 m. K. Tutkus dirbo "Anykščių šilelio" kolūkio (Keblonys, Anykščių r.) kontoroje apskaitininku.

Nuo 1961 m. iki gyvenimo pabaigos jis gyveno Vilniuje ir dirbo Vilniaus valstybiniame akademiniame dramos teatre dailininku dekoratoriumi, buvo vyriausiasis dailininkas dekoratorius.

Laisvalaikiu K. Tutkus tapė paveikslus – daugiausiai peizažus, Vilniaus senamiesčio vaizdus, taip pat sukūrė meno žmonių portretų, natiurmortų. Iš viso jis paliko apie 200 tapybos darbų.

Nuo 1962 m. su savo kūriniais jis dalyvavo dailės parodose Vilniuje, 1963 m. surengė pirmąją personalinę tapybos parodą Vilniuje, Dailininkų sąjungos rūmuose, kur eksponavo 20 paveikslų, 1965 m. personalinėje tapybos parodoje "Vilniaus" kino teatre Vilniuje eksponavo 20 natiurmortų ir peizažų, sukurtų 1964–1965 m. 

Nuo 1964 m. K. Tutkus buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Tremtyje rašė eilėraščius, paliko pluoštą jų rankraščiuose, kūryba buvo publikuota periodikoje.

Šeimos nesukūrė.

Mirė 1992 m. sausio 19 d. Vilniuje. Palaidotas Anykščių senosiose kapinėse Tutkų giminės kape.

Pirmojo pasaulio anykštėnų suvažiavimo dienomis 1992 m. liepą Anykščiuose surengta pirmoji personalinė K. Tutkaus kūrybos paroda gimtinėje.

Didelė jo kūrybinio palikimo dalis saugoma A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje Anykščiuose.