Sesuo Konstancija Ruseckaitė-Buožienė (1893–1982).

Baigė Kauno Žemaičių kunigų seminariją.

1914 m. gegužės 31 d. Kaune M. Ruseckas buvo įšventintas kunigu. Kartu buvo įšventinti Zenonas Karečka, Kazimieras Mikelinskas, Bronislovas Strumila, Povilas Kairys ir kiti kunigai.

1914 m. M. Ruseckas buvo vikaras Tirkšliuose (Mažeikių r.), 1914–1915 m. – Josvainiuose (Kėdainių r.). Artėjant Pirmojo pasaulinio karo frontui, jis pasitraukė į Rytus, 1915–1919 m. gyveno Sankt Peterburge (Rusija) ir Tuloje (Rusija), rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių šalpa.

1919 m. grįžęs į Lietuvą, M. Ruseckas 1919–1920 m. buvo Darbėnų (Skuodo r.) ir Siesikų (Ukmergės r.) vikaras, 1920–1922 m. – Anykščių parapijos vikaras, talkino klebonui Juozapui Butėnui.

Nuo 1920 m. jis buvo paskirtas ir Dabužių (Anykščių r.) katalikų bendruomenės valdytoju. Kai jo rūpesčiu Dabužių parapijos tikintieji pastatė naują kleboniją, skyrė parapijai išlaikyti žemės, 1922 m. gegužės 15 d. Žemaičių vyskupo jis buvo paskirtas į Dabužius ir 1922–1925 m. buvo pirmasis besiformuojančios Dabužių parapijos kuratas.

Jo iniciatyva buvo pastatyti parapijos ūkio pastatai, įkurta plytinė bažnyčiai statyti, įsteigtos kapinės. M. Ruseckas, varžydamasis su Kavarsko klebonu Leonu Špakevičiumi, pamėgino formuoti naują Dabužių parapiją, tačiau šio sumanymo nebaigė, 1925 m. perduodamas jį kunigui Ignui Bernotavičiui.

1925–1927 m. jis tarnavo vikaru Balninkuose (Molėtų r.).

1927 m. M. Ruseckas buvo paskirtas Palonų (Radviliškio r.) Dievo Apvaizdos bažnyčios kuratu ir tarnavo 1927–1940 m. Ten jis pats suprojektavo naują bažnyčią ir kleboniją. Jo iniciatyvos dėka Palonuose iki 1935 m. buvo pastatyta klebonija, o 1939 m. – ir akmenų mūro bažnyčia.

1940–1943 m. M. Ruseckas buvo Lapių (Kauno r.) Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas, vėliau trumpai – Vandžiogalos (Kauno r.) Švč. Trejybės parapijos klebonas ir iki 1946 m. – Rumšiškių (Kaišiadorių r.) Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas.

1946 m. jis buvo paskirtas altarista prie Kauno Šv. Juozapo (Vilijampolės) bažnyčios, bet tais pačiais metais sulaukė paskyrimo į Baisogalą (Radviliškio r.), 1946–1947 m. buvo Baisogalos Švč. Trejybės parapijos klebonas.

Senatvę jis praleido Kaune, 1947 m. buvo paskirtas Kauno Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės (Palemono) parapijos vikaru, paskui iki 1950 m. buvo Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios altarista. 1950 m. spalio 23 d. jis buvo paskirtas Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčios klebonu, bet šių pareigų nebespėjo perimti.

Mirė 1950 m. spalio 30 d. Kaune. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse (6 kvartalas, 28 kapavietė) giminės kape šalia artimųjų. Kapą ženklina juodo šlifuoto akmens paminklinė stela su iškaltais įrašais: "A. A. / Kun. Mykolas / Ruseckas / 1888–1950.X.30. / Recuiescat in pace." ir "Brangus globėjau, / skaudu gyventi be Tavęs. / Liūdinčios Genė ir seserys.". Šalia paminklo sumontuotos vertikalios šlifuoto akmens plokštės su iškaltais įrašais: "Liuda Buožytė- / Prokopčiukienė / 1926–2009 / Borisas Prokopčiukas / 1919–1995" ir "Konstancija / Ruseckaitė-Buožienė / 1893–1982".