Tėvai: Kazimieras Šlapelis (1904–?) ir Domicelė Blažytė-Šlapelienė (1912–?) – žemdirbiai ūkininkai, turėjo 44 hektarus žemės, 1948–1959 m. tremtiniai. Augo šešių vaikų šeimoje, buvo pirmoji gimusi, našliui tėvui antrąkart vedus, paskui tremtyje gimė dar viena sesutė. Broliai (tėvo pirmosios žmonos vaikai): Antanas Šlapelis (g. 1931 m.) – 1948–1959 m. tremtinys ir Kęstutis Šlapelis (g. 1932 m.) – 1948–1959 m. tremtinys, broliai: Kazimieras Šlapelis (1941–2019) – 1948–1959 m. tremtinys ir Algimantas Šlapelis (1947–2023) – 1948–1959 m. tremtinys, seserys Stanislava Šlapelytė (1937–1958) – 1948–1958 m. tremtinė, siuvėja, žuvusi tremtyje, ir ? Šlapelytė (g. 1949 m.).

1942–1946 m. mokėsi Gudelių pradinėje mokykloje, kuri 1944 m. buvo perkelta į Vašuokėnų dvarą. 1946–1948 m. toliau mokėsi Troškūnų gimnazijoje.

1948 m. gegužės 22 d. kartu su šeima: tėvais, močiute, keturiais broliais ir seserimi – N. Šlapelytė buvo ištremta į Starodubkojės pagalbinį ūkį Sajanų kalnuose (Manos rajonas, Krasnojarsko sritis, Rusija), 1948–1950 m. dirbo ūkyje, tiekusiame maisto produktus Orešnos miško pramonės ūkio darbininkams. 1950–1956 m. ji mokėsi Orešnos vidurinėje mokykloje nuo penktosios klasės.

1956–1958 m. N. Šlapelytė mokėsi Krasnojarsko farmacijos mokykloje, įstojusi iškart į antrąjį jos kursą. Baigusi mokslą, ji įgijo provizoriaus padėjėjos specialybę.

1958 m. liepos 1 d. atgavusi laisvę, 1958–1959 m. ji dirbo Krasnojarsko centrinėje vaistinėje.

1959 m. kartu su tėvais grįžusi į Lietuvą, N. Šlapelytė 1959–1961 m. dirbo Pabradės (Švenčionių r.) vaistinėje asistente.

1960–1966 m. su pertrauka ji neakivaizdžiai studijavo Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultete ir įgijo provizorės išsilavinimą.

Nuo 1961 m. iki gyvenimo pabaigos N. Sviščiauskienė gyveno Vilniuje.

1961–1964 m. ji dirbo Vilniaus vaistinėje Nr. 16 bereceptinio skyriaus provizore, 1964–1978 m. buvo Vilniaus vaistinės Nr. 20 receptarė, 1978–1986 m. buvo Vilniaus vaistinės Nr. 17 defektarė. 1986–2001 m. ji dirbo naujoje Vilniaus vaistinėje Nr. 29 provizore-technologe, kol išėjo į pensiją.

Laisvalaikiu dirbdavo darže.

Ištekėjo 1961 m., vyras Vytautas Sviščiauskas (1933–2003) – spaustuvininkas linotipininkas. Liko našlė. Sūnus Valdas Sviščiauskas – inžinierius informatikas.

N. Sviščiauskienės autobiografija pateikta Reginos Stonkutės-Žukienės sudarytame žinyne "Lietuvos farmacininkų erškėčių keliai" (leidinio "Lietuvos farmacija" II tomas, 2002 m.).

Mirė 2015 m. Vilniuje. Palaidota Vilniaus Kairėnų kapinėse (28 sektorius, 2 eilė, 13 kapavietė). Kapą ženklina pilkai žalsvo akmens paminklas su iškaltu įrašu: "Vytautas Sviščiauskas / 1933–2003 / Nijolė Sviščiauskienė / 1935–2015".