VAŠUOKĖNAI
  Gretimos vietovės:
ALEKSANDRAVĖLĖ | GUDELIAI (Troškūnų) | KARČEKAI | MEILUŠKIAI | NAUJASĖDIS | PAKAPĖ (Vašuokėnų) | VIDUGIRIAI |

2016-04-16   |   Spausdinti

Kaimas Troškūnų seniūnijoje už 6 kilometrų į šiaurę nuo Troškūnų. Ribojasi su Gudelių, Meiluškių, Naujasėdžio, Vidugirių ir Pakapės kaimais, Aleksandravėlės ir Karčekų viensėdžiais. Įsikūręs už 2 kilometrų į šiaurės rytus nuo siaurojo geležinkelio Anykščiai–Panevėžys linijos. Kaimo pietinėje dalyje yra Vašuokos ežeras, pietiniu kaimo pakraščiu teka upelė Vašuoka – Viešintos kairysis intakas.

Yra 19 sodybų – 77 gyventojai (2001 m.), 65 gyventojai (2011 m.). Kaimas yra Vašuokėnų seniūnaitijos centras (nuo 2009 m.). Nuo 2011 m. Vašuokėnuose yra Ąžuolų ir Ežero gatvės.

Kaimo bei dvaro vardas kilęs nuo Vašuokos upelio ir ežero.

Seniausios žinios apie Vašuokėnų (Vašekanskoje) dvarą siekia XVI a. Šaltiniai liudija, jog jau 1559 m. vyko ginčai dėl minėto dvaro ribų. Senąja slavų kalba surašytame Ukmergės pavieto žemės revizoriaus rašte nurodyta, jog tuomet apmatuojant Pienionių valsčiaus Vašuokėnų dvaro ribas, buvo sukeisti Šmėšelių kaimo bajoro Vaclovo Baltramiejevičiaus sklypai. Tuomet dvaro valdytoju nurodytas Stecas Vadčkevičius. Vėliau Vašuokėnų dvaras paminėtas 1622 m. šaukime į teismą Jonui Čechavičiui-Tautainiui byloje su Upytės teisėju Andriumi Mlečka dėl nuostolių valdose dėl Vašuokėnų kaimo užpuolimo. Iš šio dokumento matyti, jog XVII a. pradžioje aptariamas dvaras ribojosi su Pienionių dvaru.

Vašuokėnų dvaro savininkai ir valdytojai dažnai keitėsi, dvaras XVI–XVIII a. priklausė įvairiems savininkams, tarp jų – Timotiejui Teterinui, Jonui Dievočkai ir kitiems. Nemažą pelną dvarui davė karčemos; viena jų buvo Nakonių kaime, ją laikė žydas Abraomas. Dokumentas, kuriame XIX a. pradžioje vardijami prasiskolinę karčemos lankytojai, liudija, jog tuo metu Vašuokėnų dvarą sudarė Gudelių, Nakonių, Skamarokų, Vidugirių, Mitrų, Meiluškių, Pavašuokių ir Parusių kaimai.

Iki 1810 m. dvaras priklausė Mstislavlio laukininkui Tadui Mackevičiui, po jo mirties dvaras buvo pardavinėjamas dalimis, kol 1818 m. jį visą vėl supirko Juozapas Komaras, Komarų giminė jį valdė visą šimtmetį. Dvaro rūmai buvo pastatyti XIX a. antrojoje pusėje, kai dvaras priklausė jo sūnui Konstantinui Komarui (1813–1880). Tuo metu juose buvo įrengta ir koplyčia. 

Vašuokėnuose 1863 m. gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje buvo apsistojęs vienas iš sukilimo vadų poručikas Kasparas Maleckis (1840–1917). Gegužės 31 d. (pagal naująjį kalendorių – birželio 12 d.) Vašuokėnuose jo vadovaujamas sukilėlių būrys net 13 valandų be pertraukos kovėsi su juos atsekusiu ir užpuolusiu carinės Rusijos pulkininko Michailovskio kariniu daliniu. Tik kitą dieną sukilėliai, netekę 6 kovotojų, prasiveržė iš apsupties ir pasitraukė Viešintų link, paskui persikėlė per Šventąją.

Konstantino Komaro sūnui Antanui Komarui 1883 m. perėmus dvarą, per porą dešimtmečių jis buvo nugyventas, ėjo iš rankų į rankas, kol 1913 m. iš varžytynių parduoto dvaro sodybos savininku tapo Bronislovas Brazdžius (1882–1935). Brazdžiai valdė dvarą iki jo nacionalizacijos 1940 m. Per tuos dešimtmečius dalis seniausių dvaro pastatų buvo nugriauta, iškilo naujų.

1914 m. vasarą, Europoje prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ir Rusijos kariuomenei užėmus kunigų seminarijos patalpas Kaune karo ligoninės reikalams, rugsėjo pabaigoje į Vašuokėnų dvaro rūmus persikėlė ir visą žiemą čia savo veiklą tęsė Žemaičių kunigų seminarija, čia mokėsi pirmieji trys seminaristų kursai – apie 60 būsimųjų dvasininkų, o vyresnieji kursai į Vašuokėnus rinkosi laikyti egzaminų ir šventimams. Antrajame rūmų aukšte įsikūrė dėstytojai, seminarijos rektorius poetas Jonas Mačiulis-Maironis bei inspektorius Kazimieras Paltarokas, apačioje, priestate ir bokšte gyveno seminaristai.

1914 m. lapkričio 23 d. ir 1915 m. gegužės 16 d. Vašuokėnų dvaro koplyčioje Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius suteikė kunigo šventimus būreliui seminarijos auklėtinių. Seminarija Vašuokėnuose veikė iki 1915 m. vasaros atostogų, paskui, artėjant vokiečiams, buvo iškelta į Smolenską (Rusija).

1923 m. Vašuokėnų kaime buvo 16 sodybų – 110 gyventojų. 1923 m. Vašuokėnų dvare buvo 12 sodybų – 55 gyventojai, taip pat minimi Vašuokėnų vienkiemiai – 7 sodybos, 71 gyventojas. 1938 m. kaimas bei dvaras buvo išskirstyti į vienkiemius, tuomet turėjo 198,29 ha žemės.

Nuo 1944 m. iki 1963 m. sausio 12 d. veikė Anykščių apskrities Troškūnų valsčiaus (vėliau – Troškūnų, Anykščių rajono) Vašuokėnų apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas (centras – Vašuokėnai). Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Latavos apylinkės.

1945–1948 m. Vašuokėnuose buvo nužudyti 24 naujakuriai Troškūnų tarybinio ūkio darbininkai – daugiausia rusų tautybės gyventojų šeimos, vien tik 1947 m. rugpjūčio 9-osios naktį – 20 žmonių. Šiai tragedijai atminti 1958 m. priešais dvaro rūmus pastatytas betoninis paminklas, išlikęs iki šiol, supamas suaugusių tujų alėjos. Paminkliniai įrašai sunykę, išlikęs tik vienas fragmentas: "Pralietas kraujas nenuėjo veltui. Gyvenimas gražėja su kiekviena diena".

1949 m. balandžio 4 d. kaimas buvo įjungtas į "Gegužės 1-osios" kolūkį ir 1949–1980 m. buvo šio kolūkio centrinė gyvenvietė. Vėliau, stambinant ūkius, nuo 1980 m. kovo 13 d. jis priklausė K. Štaro kolūkiui, o 1990 m. vasario 9 d. šį ūkį išskaidžius į mažesnius, 1990–1992 m. buvo Vašuokėnų kolūkio centras, kol 1992 m. šis ūkis iširo.

1959 m. Vašuokėnuose gyveno 40 žmonių, 1970 m. – 50, 1979 m. – 75, 1987 m. – 57 žmonės.

XX a. viduryje kaime buvo atidaryta ir iki 2001 m. veikė biblioteka, iki XX a. pabaigos buvo kultūros namai ir pašto įstaiga, iki 2001 m. veikė Vašuokėnų pradinė mokykla. Šioje mokykloje dirbo mokytojai: nuo 1951 m. – Jurgis Jonuška ir kt.

1998 m. buvo įkurta ir iki šiol veikia Vašuokėnų kaimo bendruomenė, kuriai nuo to laiko iki šiol vadovauja Julija Krasauskaitė. Ši bendruomenė vienija 16 šių apylinkių kaimų gyventojus bei iš čia kilusius kraštiečius. Bendruomenės iniciatyva atstatytas nuo 1945 m. stovėjęs, bet ilgainiui sunykęs Vašuokėnų kaimo kryžius (meistras – Giedrius Sasnauskas, 1998 m.), Vašuokėnų kaimo centre pastatyta dekoratyvinė rodyklė (autorius – tautodailininkas Jonas Tvardauskas, 1999 m.), rodanti kryptį dvarvietės link, su įrašu: "Vašuokėnuose 1914–1915 m. veikė kunigų seminarija, gyveno ir kūrė jos rektorius tautos dainius Maironis". Bendruomenė turi savo vėliavą (nuo 2008 m.), tvarko Bendruomenės namus, turi biblioteką. 2006 m. Vašuokėnų bendruomenės iniciatyva ant šios bendruomenės namų Vašuokėnuose įrengta memorialinė lenta rašytojui Kaziui Inčiūrai su išdrožtais jo portretiniu atvaizdu ir įrašais: "...nuo visų užmačių nutolęs / žydėsiu prigimtim sava. / K. Inčiūra. / Šiame krašte gimė / lietuvių poetas, dra- / maturgas ir aktorius / Kazys Inčiūra. / 1906–1974".

Priklauso Troškūnų parapijai. Kaimo kapinės nenaudojamos, laidojimo ženklų nelikę.

Istorijos paminklas – Vašuokėnų dvaro rūmai yra Vašuokėnų kaimo vakarinėje dalyje, Vašuokos ežero rytiniame krante. Išlikę tik nykstantys rūmų, svirno ir tvarto griuvėsiai, parkas ir sodas, dvarvietė grąžinta paveldėtojai Konstancijai Brazdys. Vytauto Janulio iniciatyva 2011 m. buvo užsakyti ir 2012 m. buvo padaryti šio dvaro užstatymo raidos istoriniai tyrimai (autorė – istorikė Laima Vileikienė).

Vašuokėnuose 1939 m. gimė dailininkas skulptorius Antanas Braždys.