Antanas ŽILYS
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Žaibas
Gimimo data: 1917-00-00
Gimimo vietovė: Jurgelionių k. (Ukmergės r.)

Trumpai:
Kariškis, laisvės gynėjas, partizanų būrio vadas

2014-10-28   |   Spausdinti

Gimimo metai kitų šaltinių duomenimis – 1918 m.

Tėvas Stasys Žilys – žemdirbys ūkininkas. Augo gausioje šeimoje. 

A. Žilys buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, baigė aviacijos karo mokyklą ir iki 1940 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje aviacijos leitenantu. Pirmosios sovietinės okupacijos pradžioje 1940 m. vasarą kartu su visa aviacijos eskadrile buvo perkeltas į Ukmergės Pivonijos aerodromą, ten tarnavo iki 1941 m. birželio.

1941 m. vasarą A. Žilys buvo Birželio sukilimo dalyvis. 1941 m. birželio 23-osios naktį jis slapčia atvyko į gimtąjį kaimą, išžvalgė apylinkes ir, parinkęs tinkamą vietą, netrukus su draugais pagrobė ir ten perskraidino tris sovietinius karo lėktuvus. Vėliau jis dalyvavo perimant ginklus iš sovietinės kariuomenės sandėlių.

Vokiečių okupacijos metais A. Žilys dalyvavo pasipriešinimo kovoje, platino lietuvišką spaudą, palaikė ryšius su patriotiškai nusiteikusių lietuvių grupėmis, dalyvavo momentiniuose išpuoliuose prieš vokiečių okupacinės valdžios rėmėjus, bet neprisidėjo prie raudonųjų partizanų, viename susirėmime su jais buvo sužeistas.

1944 m. liepą jis išėjo partizanauti, buvo Juozo Krikštaponio (1912–1945) vadovaujamo Lietuvos laisvės armijos antrojo rajono, paskui jo suburtos Vyčio apygardos partizanų junginio kovotojas, pasirinko Žaibo slapyvardį. Po 1945 m. sausio 5 d. kautynių, kai Juodgirio miške žuvo partizanų būrio vadas A. Miškinis, jis buvo paskirtas Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Žaibo būrio vadu.

Žaibo partizanų būrys aktyviai veikė Traupio, Taujėnų ir Raguvos valsčiuose. 1946 m. kovo 26 d. šio būrio kovotojai surengė operaciją, kurios metu Alukėnuose sušaudė 5 Raguvos stribus, suėmė Raguvos valsčiaus milicijos viršininką Leoną Žilinską, kurį ištardę nušovė, 1948 m. nušovė Kavarsko milicijos viršininką Piotrą Daračiovą.

Kaip kovotojas A. Žilys-Žaibas pasižymėjo drąsa ir šaltakraujiškumu, mokėjo pajuokauti net ir pavojaus akivaizdoje, gebėdavo palaikyti kovos dvasią ir išvesti būrį iš sudėtingų situacijų.

Buvo vedęs apie 1942 m., žmona Zofija Striogaitė-Žilienė-Klajūnė (1926–2002) – laisvės gynėja, Žaibo būrio partizanė, 1949–1965 m. politinė kalinė. Sūnūs: Algimantas Žilys (g. 1943 m.) ir Petras Žilys (g. 1946 m.).

Žuvo 1949 m. gegužės 15 d. stovykloje prie Dumblių kaimo (Ukmergės r.) – nušautas iš pasalų, surengus provokaciją. Buvo slapta palaidotas Šilų (Panevėžio r.) kapinėse. Kapą ženklina paminklinis kryžius, pastatytas Lietuvos Atgimimo metais ir po žmonos mirties įkomponuotas originaliame šeimos paminkle.