Vytautas Jonas GERMANAVIČIUS
  Gimimo data: 1960-12-17
Gimimo vietovė: Kaunas

Trumpai:
Kultūros organizatorius, aktorius, teatro režisierius

2016-08-12   |   Spausdinti

1967–1978 m. mokėsi Kauno "Aušros" vidurinėje mokykloje. Mokykliniais metais 1977–1978 m. vaidino kalinį Kauno dramos teatro spektaklyje "Kingas" (režisierius Jonas Vaitkus). 

1979–1984 m. studijavo Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultete režisūrą. Jo diplominis darbas – Agluonėnų (Klaipėdos r.) klojimo teatre 1984 m. pastatytos  Vydūno komedijos "Piktoji gudrybė" ir "Numanė".

Nuo 1984 m. iki gyvenimo pabaigos V. Germanavičius gyveno Viešintėlėse (Anykščių r.) ir dirbo Anykščių rajone.

1984–2013 m. jis buvo Anykščių rajono Viešintų kultūros namų direktorius, Anykščių kultūros centro Viešintų skyriaus renginių organizatorius, 1987–2013 m. – ir jo įkurto Viešintų klojimo teatro vadovas ir režisierius. Apie dešimtmetį iki 2010 m. jis dirbo Anykščių Antano Vienuolio gimnazijoje teatro mokytoju ir režisieriumi.

V. Germanavičius teatrinei veiklai sutelkė įvairaus amžiaus bei profesijų viešintiškius: mokytojus, kaimo inteligentus, pensininkus, jaunimą. Jis buvo pirmojo Anykščių krašte klojimo teatrų festivalio – IV Lietuvos klojimo teatrų krivūlės Griežionėlių kaime (Anykščių r.) iniciatorius ir rengėjas (1991 m.), su Viešintų teatru rengdavo gastroles po Lietuvą, nuolat dalyvaudavo mėgėjų teatrų festivaliuose Lietuvoje ir Lenkijoje.

Jis buvo Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos narys.

Svarbiausi V. Germanavičiaus pastatymai Viešintų klojimo teatre:

1989 m. – Liudvikos Didžiulienės-Žmonos "Paskubėjo" (atnaujintas ir vaidinamas).

1991 m. – L. Didžiulienės-Žmonos "Vakaruškos".

1993 m. – Aleksandros Kazakevičienės "Kaip velnias akmenį nešė".

1995 m. – Žemaitės "Stebuklingas daktaras".

1996 m. – J. Blizinskio "Žentas iškilmei" (iš lenkų kalbos vertė L. Didžiulienė-Žmona).

1997 m. – A. Kazakevičienės "Senovės aidai".

1999 m. – Juozo Tumo-Vaižganto "Žemės ir moteries".

2002 m. – M. Vaitulionienės "Praeitin sugrįžus".

2003 m. – Stasio Žemaičio "Jaunikis iš Kauno".

2006 m. – S. Žemaičio "Rickus – garsus Lietuvos plėšikas" (vaidinamas iki šiol).

2007 m. – Stasio Kapnio "Pelės ir plutelė" (vaidinamas iki šiol).

2010 m. – Wladyslavo Koziebrodskio, Kazimiero Būgos ir Mykolo Palionio "Dėdė atvažiavo".

2012 m. – Marijos Alytienės "Kurčias žentas".

Viešintų klojimo teatro pelnyti prizai ir apdovanojimai:

1988 m. – antroji vieta ir žiūrovų prizas "Auksinio Amūro" konkurse (Klaipėda, 1988 m.).

1993 m. – pagrindinė Lietuvos Sąjūdžio premija VI klojimo teatrų krivūlėje (Agluonėnai, Klaipėdos r.).

1995 m. – žiūrovų simpatijų prizas VIII tarptautiniame klojimo teatrų festivalyje (Kretinga).

1996 m. – pagrindinis "Valstiečių laikraščio" prizas IX tarptautinėje klojimo teatrų krivūlėje (Ukmergė), Lietuvos kaimo teatrų šventės "Pastogė-96" pagrindinis prizas (Skapiškis, Kupiškio r.).

1997 m. – respublikinės teatrų šventės "Pastogė-97" laureato prizas.

1998 m. – Lietuvos kultūros ministerijos premija XI tarptautinėje klojimo teatrų krivūlėje (Ožkabaliai, Vilkaviškio r.).

1999 m. – Klaipėdos universiteto premija XII klojimo teatrų festivalyje (Medvėgalis, Šilalės r.).

2003 m. – pagrindinis "Valstiečių laikraščio" prizas XVI klojimo teatrų krivūlėje (Laukuva, Šilalės r.), pagrindinis prizas teatrų festivalyje Petro Vaičiūno 113-osioms gimimo metinėms (Panoteriai, Jonavos r.).

2006 m. – laureato diplomas 7-ojoje kaimų ir miestelių mėgėjų teatrų šventėje "Pastogė", prizas XIX klojimo teatrų krivūlėje (Punskas, Lenkija).

2007 m. – Lietuvos žemės ūkio ministerijos premija XX klojimo teatrų krivūlėje (Agluonėnai, Klaipėdos r.).

Pagal jo pastatytus spektaklius Liudvikos Didžiulienės-Žmonos "Vakaruškos" ir Aleksandros Kazakevičienės "Kaip velnias akmenį nešė" buvo sukurti Lietuvos televizijos videofilmai, o A. Kazakevičienės pjesės "Senovės aidai" pastatymą įrašė Lietuvos radijas.

V. Germanavičius taip pat vaidino Viešintų klojimo teatro spektakliuose: felčeris Žemaitės "Stebuklingas daktaras", Rickus S. Žemaičio "Rickus – garsus Lietuvos plėšikas" ir kt. Jis vaidino kine – sukūrė epizodinį traukinio keleivio vaidmenį filme "Mėnulio Lietuva" (Lietuvos kino ir "CineMark" studijos, režisierius Gytis Lukšas, 1997 m.), partizano V. Vitkausko-Saidoko vaidmenį filme "Vienui vieni" (Lietuvos kino studija, režisierius Jonas Vaitkus, 2004 m.), epizodinį vaidmenį filme "Duburys" (Lietuvos kino studija, režisierius Gytis Lukšas, 2009 m.), kartu su kitais Viešintų klojimo teatro aktoriais vaidino televizijos filme "Velnio išvarymas iš Mykolų kaimo" (režisierius Algimantas Puipa, 1996 m.).

Jis dalyvaudavo ir kituose Anykščių rajono kultūrinės veiklos projektuose – statė kalėdinius spektaklius ir pats juose vaidindavo, su artistų trupe rengdavo stilizuotus plėšikų išpuolius Aukštaitijos siaurojo geležinkelio keleivių pramogoms bei kitokias viešąsias etnokultūrines atrakcijas.

V. Germanavičius buvo apdovanotas Lietuvos kultūros ministerijos Boriso Dauguviečio premija (1994 m.), Gintaro ordinu X tarptautinėje klojimo teatrų krivulėje Klaipėdoje (1997 m.), Teresės Mikeliūnaitės Anykščių kultūros premija (2001 m.). Kaip Viešintų klojimo teatro vadovas jis tapo Lietuvos liaudies kultūros centro prestižinio apdovanojimo "Aukso paukštė" laureatu (2012 m.), buvo šio apdovanojimo nominantas (2006 m.).

Kaip irkluotojas V. Germanavičius pasiekė Lietuvos rekordą. Lietuvos rekordų knygoje įrašyta tolimiausia kelionė kanoja, kurią V. Germanavičius 1999 m. atliko su kitais Vilniaus klajūnų klubo nariais Audroniu Skurvydu ir Vytautu Žaliu. Kanoja "Ragainė II", svėrusia 42 kilogramus, per Baltijos jūrą jie nusiyrė, nesinaudodami burėmis, apie 420 kilometrų per 12 parų. 1999 m. birželio 26 d. išplaukę iš Palangos, jie yrėsi pro Gotlando ir Elando salas, o liepos 9 dieną pasiekė Kalmarą (Švedija).

Laisvalaikiu kolekcionuodavo knygas, klausydavosi geros muzikos, žiūrėdavo filmus, žvejodavo.

Susituokė 1984 m. gegužės 11 d., žmona Galina Germanavičienė (1959–2013) – kultūros organizatorė, teatro meno vadovė. Sūnūs: Daumantas Germanavičius (1985–2013) – inžinierius mechanikas, Laurynas Germanavičius (1987–1987) mirė kūdikystėje.

Mirė 2013 m. kovo 27 d. Viešintėlėse (Anykščių r.). Palaidotas Viešintų naujosiose kapinėse šeimos kape. Kapas padengtas skaldytų akmenų grindiniu, jį ženklina metalo ažūro paminklinė kompozicija su dekoratyviniu šeimos narių vardų įrašu.

Anykščiuose, A. Baranausko aikštėje šalia Anykščių kultūros centro, bičiulių iniciatyva ir lėšomis pastatytas Galinos ir Vytauto Germanavičių memorialinis paminklas – skulptūrinė kompozicija "Atminties suolelis" su centre augančia obelimi (autoriai – skulptorius Klaudijus Pūdymas ir architektas Kęstutis Indriūnas, 2016 m.).

Nuo 2014 m. tarptautiniame dokumentinio kino festivalyje "Edox", kiekvieną rudenį vykstančiame Anykščiuose, įsteigta "VyGa" nominacija, skirta Vytauto ir Galinos Germanavičių atminimui.

"VyGa" nominacijos laureatais tapo filmai:

2014 m. – "Ypatingas poreikis" (režisierius Carlo Zoratti, 2013 m.).

2015 m. – "Pakeleivingi" (režisierius Linas Mikuta, 2015 m.).

Nuo 2016 m. Anykščių kultūros centre vyksta Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos bendruomenės rengiamas respublikinis vaikų ir jaunimo teatrų festivalis "Dvi paukštės", skirtas režisieriams Galinai ir Vytautui Germanavičiams atminti.