Petras Povilas MARCIUKAS
  Gimimo data: 1923-09-00
Gimimo vietovė: Galinių k. (Biržų r.)

Trumpai:
Pedagogas, valstybės tarnautojas, vadovas

2023-02-18   |   Spausdinti

Tėvas Jokūbas Marciukas.

Baigė Biržų gimnaziją.

Vengdamas mobilizacijos į sovietinę kariuomenę ir į Antrojo pasaulinio karo frontą, 1941 m. P. Marciukas įsidarbino mokytoju.

Po Antrojo pasaulinio karo susikūrus Vabalninko (Biržų r.) rajonui, jis buvo paskirtas šio rajono Liaudies švietimo skyriaus inspektoriumi, 1948–1949 m. buvo Papilio (Biržų r.) valsčiaus Liaudies švietimo skyriaus vedėjas.

1949 m. balandžio–rugpjūčio mėnesiais jis dirbo Papilio vidurinės mokyklos direktoriumi, kol po administracinių pertvarkymų buvo perkeltas dirbti į Vabalninką (Biržų r.).

1949–1956 m. P. Marciukas buvo pirmasis Vabalninko Balio Sruogos vidurinės mokyklos direktorius. Jo vadovaujama mokykla išaugo iki vidurinės ir 1950 m. pavasarį išleido pirmąją abiturientų laidą. Tuo metu jis neakivaizdžiai studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, įgijo istorijos mokytojo išsilavinimą.

1956–1959 m. jis buvo Vabalninko rajono Vykdomojo komiteto pirmininkas, kol šis rajonas 1959 m. gruodžio 7 d. buvo likviduotas.

Nuo 1960 m. iki gyvenimo pabaigos P. Marciukas gyveno Anykščiuose.

1960–1963 m. jis buvo Anykščių rajono Vykdomojo komiteto pirmininkas.

1963–1965 m. P. Marciukas dirbo Anykščių rajono teritorinės gamybinės kolūkių ir tarybinių ūkių valdybos viršininko pavaduotoju, po šios valdybos pertvarkymo 1965–1983 m. – Anykščių rajono Vykdomojo komiteto Žemės ūkio gamybinės valdybos viršininko pavaduotoju, pirmuoju pavaduotoju, kol 1983 m. pabaigoje išėjo į pensiją.

Eidamas šias pareigas, jis du dešimtmečius buvo atsakingas už Anykščių rajono kaimų statybas, mechanizaciją ir darbuotojų profesinį mokymą. Jis ypač daug dėmesio skyrė žemės ūkio darbuotoju lavinimui, skatindamas mokytis specialiosiose žemės ūkio mokyklose ūkių vadovus ir specialistus. Jo asmeniškai paskatinti, daug Anykščių rajono žemės ūkio specialistų neakivaizdžiai baigė studijas ir įgijo aukštąjį išsilavinimą. Jis taip pat rūpinosi naujų gyvenviečių tvarkymu, skatino investicijas į geras darbo ir poilsio sąlygas kaime. Kartu jis buvo griežtas ėmusiems savivaliauti ūkių vadovams, laiku pastebėdamas ir sulaikydamas juos nuo didesnių piktnaudžiavimų.

Jaunystėje jis aktyviai sportavo – žaidė krepšinį. P. Marciukas buvo Biržų "Vilko" krepšinio komandos – šio krašto krepšinio rinktinės žaidėjas, gynėjas. Geriausių sportinių rezultatų pasiekė 1942–1944 m., kai rungtyniavo su stipriausiomis Lietuvos komandomis ir jas įveikdavo.

P. Marciukui buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio žemės ūkio darbuotojo garbės vardas (iki 1980 m.), jis buvo apdovanotas "Garbės ženklo" ordinu (1966 m.), Lietuvos SSR Aukščiausiosios tarybos prezidiumo Garbės raštu (1983 m.).

Laisvalaikiu spręsdavo kryžiažodžius.

Susituokė 1950 m., žmona Jonė Vajėgaitė-Marciukienė (1926–2003) – pedagogė, dainininkė. Liko našlys. Sūnus Eugenijus Marciukas (g. 1950 m.) – inžinierius, vadovas, duktė Regina Marciukaitė-Tamošiūnienė – pedagogė, švietimo organizatorė.

Mirė 2014 m. balandžio 15 d. Anykščiuose. Palaidotas Anykščių naujosiose kapinėse šeimos kape. Kapą ženklina dviejų spalvų šlifuoto akmens paminklinė kompozicija su įrašu metalinėmis raidėmis: "Marciukai / Jonė 1926–2003 / Petras 1923–2014".