Antanas Kazimieras DILYS
  Gimimo data: 1932-01-01
Gimimo vietovė: Storių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Žurnalistas, fotomenininkas, kolekcininkas, muziejininkas

2018-03-26   |   Spausdinti

Seneliai: Antanas Dilys (1863–1931) ir Brigita Bagdonaitė-Dilienė (1866–1956), Juozas Kairys (1872–?) ir Anelė Kiaušaitė-Kairienė (1881–?) iš Elmininkų. Tėvai: Jonas Dilys (1903–1986) iš Kiškelių ir Veronika Kairytė-Dilienė (1907–1999) iš Pavarių. Užaugo penkių vaikų šeimoje, vaikystėje mirus vyresniajai seseriai Stanislavai Janinai Dilytei (1930–1932) likęs vyriausias. Seserys ir broliai: Bronė Genovaitė Dilytė (1935–1947) mirė vaikystėje, Ona Dilytė-Skujienė (g. 1936 m.), Jonas Dilys (g. 1939 m.) – fotografas ir Bronislovas Dilys (g. 1942 m.).

Nuo 1934 m. augo Liudiškių kaime, paskui iki 1963 m. gyveno ir dirbo Anykščiuose. Dirbdamas techniku-melioratoriumi, 1957 m. jis baigė Anykščių darbo jaunimo vidurinę mokyklą.

1957–1960 m. A. Dilys buvo Lietuvos KGB Anykščių rajono poskyrio operatyvinis įgaliotinis, 1960–1962 m. – Anykščių rajono laikraščio "Kolektyvinis darbas" fotokorespondentas.

1962–1963 m. jis studijavo Maskvos (Rusija) centriniuose žurnalistikos namuose fotoreportažo meno specialybę.

1963 m. jis buvo buvo paskirtas ELTA fotokorespondentu Šiauliuose, ten gyvena iki šiol.

A. K. Dilys nuo 1970 m. yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, nuo 1997 m. – šios sąjungos Garbės narys. Jis buvo Lietuvos fotografijos meno draugijos organizacinio komiteto, vėliau – valdybos prezidiumo narys.

1966 m. Šiauliuose A. K. Dilys įkūrė meninės fotografijos klubą, o 1973 m. – pirmąjį Fotografijos muziejų tuometinėje Sovietų Sąjungoje. 1976 m., prijungus jį prie "Aušros" muziejaus, buvo pirmasis Fotografijos muziejaus vadovas, dirbo Šiaulių "Aušros" muziejuje muziejininku.

Jis surengė daug mokslinių fotografijos konferencijų, tarptautinių fotografijų parodų Šiauliuose: "Gintaro kraštas" (1971 m.), "Gintaro kraštas-2" (1977 m.), "Kolegos" (1981, 1986 m.), "Amžininko portretas" (1981 m.) ir kitas, pats jose dalyvavo. Jis surengė ir kelias personalines nuotraukų parodas Šiaulių Fotografijos muziejuje (1987, 1992, 1997 m.).

XX a. 8–9 dešimtmečiuose Šiauliuose kilus dviračių populiarumo bangai, A. K. Dilys fiksavo tai liudijančius įvykius. 1984 m. A. K. Dilio iniciatyva buvo surengta respublikinė fotografijų paroda "Dviratis – sportas, sveikata, transportas", kuri buvo eksponuota Fotografijos muziejuje.

Per daugelį darbo metų jis sukaupė daugiau kaip 2 800 fotonegatyvų juostelių (beveik 50 tūkst. negatyvų) rinkinį, kurį su dešimtimis atspaudų dviračių tema A. K. Dilys padovanojo "Aušros" muziejui, kuris juos iki šiol eksponuoja.

A. K. Dilys su sūnumi Raimondu yra filokartininkai – renka atvirukų kolekcijas. Jie 2000 m. padovanojo Šiaulių "Aušros" muziejui daugiau kaip 60 000 atvirukų kolekciją, šio rinkinio pagrindu muziejuje buvo įkurtas atvirukų sektorius.

A. K. Dilys buvo ir pirmųjų Lietuvoje filokartijos istorijos konferencijų "Lietuviškų atvirukų ištakos" (2000 m.), "Lietuviškų atvirukų paveldas ir jų klasifikavimas" (2001 m.) organizatorius.

Už nuopelnus valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai jis buvo apdovanotas "Ugniagesio gelbėtojo žvaigžde" (2003 m.).

Už Lietuvos fotografijos istorijos ir filokartijos paveldo kaupimą, populiarinimą ir perdavimą "Aušros" muziejui A. K. Diliui buvo paskirta Pelikso Bugailiškio premija (2004 m.). Jam skirta Šiaulių miesto kultūros ir meno premija (2006 m.).

Šiaulių fotografijos muziejus parengė ir išleido biografinį retrospektyvinį albumą "Antanas Dilys. Iš fotoarchyvo" (sudarytoja Vilija Ulinskytė-Balzienė, 2017 m.).

Už fotomeno darbus jis pelnė per 15 įvairių apdovanojimų.

Laisvalaikį skiria fotografijai, sodininkystei.

Vedė 1959 m. balandžio 19 d., žmona Irena Kaunietytė-Dilienė (1938–2015) iš Janušaukos viensėdžio (Anykščių r.) – medikė. Liko našlys. Sūnūs: Raimondas Dilys (g. 1962 m.) – teisininkas, Vaidas Dilys (g. 1968 m.) – tarnautojas.