ELMININKAI I (Senieji)
  Gretimos vietovės:
BIKŪNAI | ČEKONYS | ILGABRADA | JOKŪBĖLIŠKIS | NAVARIŠKIAI | PELIUŠKOS | ŠLAPIOS | VAJĖŠIAI | VOSGĖLIAI |

2016-12-07   |   Spausdinti

Vieta žemėlapyje

Kaimas Anykščių seniūnijoje už 7 kilometrų į šiaurės rytus nuo Anykščių. Ribojasi su Bikūnų, Peliuškų, Koldūniškių, Vajėšių, Navariškių, Vosgėlių, Jokūbėliškio, Čekonių, Šlapių ir Ilgabrados kaimais. Šiauriniu pakraščiu glaudžiasi prie krašto kelio Anykščiai–Rokiškis, vakariniu pakraščiu teka upelis Elmė – Šventosios kairysis intakas, čia jis užtvenktas ir išlietas Elmės tvenkinys.

Yra 45 sodybos – 177 gyventojai (2001 m.), 140 gyventojų (2011 m.). Kaimas yra Senųjų Elmininkų seniūnaitijos centras (nuo 2009 m.). Nuo 2011 m. Elmininkų I kaime yra Kaštonų, Kranto, Tilto ir Žvejų gatvės.

1598 m. Alantos (Molėtų r.) dvaro inventoriuje minimi Elmininkai kaip valsčiaus centrinis kaimas ir dvaras. XVIII a. Elmininkai (Elminiki, Eliminiki) minimi Ukmergės apskrities seniūnijų 1765 m. inventoriuose. Priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Anykščių dvarui. Po baudžiavos panaikinimo 1861 m. Elmininkų valstiečiai gavo teisę per 49 metus išsipirkti žemę. Tuo metu kaime gyveno 77 suaugę žmonės. 

Už dalyvavimą 1863 m. sukilime carinės  Rusijos valdžia suėmė ir ištrėmė į Sibirą Elmininkų kaimo gyventoją Konstantiną Pavilonį (1838–1888), Antano Baranausko pusbrolį. Už jo slapstymą ir paramą 1863 m. sukilėliams carinės Rusijos valdžia į Sibirą ištrėmė ir jo brolius Joną Pavilonį (1835–?), Juozapą Pavilonį (1840–?) ir Baltramiejų Pavilonį (1843–?). Tuo metu, 1864 m. pradžioje, nėščia Jono Pavilonio žmona Teklė su 2 metų sūnumi Kazimieru tremties išvengė, tačiau vėliau išvyko pas vyrą ir tėvą. Šeima 1922 m. grįžo iš tremties, 1927 m. atgavo senelių žemę, ten įsikūrė ir gyveno tremtinio anūkas Antanas Pavilonis (1896–1970) su šeima. Numalšinus 1863 m. sukilimą, į Sibirą taip pat buvo ištremtas ir elmininkietis Antanas Strolia su penkiais sūnumis – už tai, kad būdamas kaimo dešimtininku, nepranešė valdžiai apie sukilėlių veiklą.

1922 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet 526,94 ha žemės padalinta 36 savininkams. 1923 m. kaime buvo 30 sodybų – 180 gyventojų. 1923 m. taip pat minimi Elmininkų IV vienkiemiai – 6 sodybos, 32 gyventojai.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Elmininkų buvo ištremtos į Sibirą 5 šeimos: Povilo Vanago (6 asmenys), Broniaus Kemėšio (5 asmenys), Jono Petronio (6 asmenys), Juozo Strolios (5 asmenys) ir Anupro Dilio (5 asmenys) – iš viso 27 asmenys.

1949 m. liepos 16 d. kaime buvo sukurtas "Darbo didvyrio" kolūkis. 1952 m. jį sujungus su kitais mažais ūkiais, kaimas priklausė "Bolševiko" kolūkiui, o 1976 m. buvo įjungtas į Elmininkų bandymų stoties eksperimentinį ūkį ir jam priklausė iki 1992 m., kol šis ūkis buvo likviduotas. Nuo 1949 m. liepos iki 1976 m. kovo 5 d. Elmininkai buvo "Darbo didvyrio" ir "Bolševiko" kolūkių centrinė gyvenvietė. 1968–1976 m. "Bolševiko" kolūkiui vadovavo paskutinis šio ūkio pirmininkas Jonas Cilcius.

1953 m. į kaimą iš Bikūnų buvo nutiesta pirmoji elektros linija, kaime buvo pradėti naudoti elektros prietaisai. 1970 m. žvyrkelis į kaimą nuo Vosgėlių buvo padengtas asfaltu. 1973 m. užtvenkus Elmės upelį, kaime buvo įrengtas 9,9 hektaro ploto tvenkinys, įžuvintas lydekomis, naudojamas mėgėjiškai žūklei.

Nuo 1992 m. kaime veikia žemės ūkio bendrovė "Elma", nuo 2013 m. priklausanti bendrovei "Agrokoncernas", jos ūkininkavimo kryptis – augalininkystė ir gyvulininkystė. Šiai bendrovei priklauso ir Naujųjų Elmininkų kaimo gamybinių pastatų kompleksai.

Nuo XX a. vidurio kaime veikė pradinė mokykla. 2004 m. ji buvo pertvarkyta į Anykščių A. Baranausko vidurinės mokyklos pradinio ugdymo skyrių, bet 2009 m., kai neliko vaikų, ir šis buvo uždarytas.

2007 m. kaime susibūrė Elmininkų bendruomenė.

Priklauso Anykščių parapijai. Kapinių nebuvo.

Iš Elmininkų kilęs Mykolas Rutkauskas sudarė ir išleido prisiminimų ir dokumentų rinkinį "Elmininkai ir elmininkiečiai" (2007 m.).

Elmininkuose 1847 m. gimė kunigas prelatas Antanas Pavilonis, 1877 m. – verslininkas energetikas Jonas Karvelis, 1889 m. – kunigas Stanislovas Pavilonis, 1923 m. – mokslininkas agronomas Juozas Bulotas, 1928 m. – mokslininkė biologė fiziologė Elena Rimkutė, 1932 m. – inžinierius energetikas ir kraštotyrininkas Mykolas Rutkauskas.