PAVARĖS
  Gretimos vietovės:
DUBIŠKĖS | NIŪRONYS | SMALINA | STAKĖS |

2020-11-13   |   Spausdinti

Kaimas Anykščių seniūnijoje už 6 kilometrų į šiaurę nuo Anykščių. Ribojasi su Stakių, Niūronių, Šienraisčio, Dubiškių ir Smalinos kaimais. Išsidėstęs keturiomis salomis Pavarių miške ir Ramuldavos girioje. Išsidriekęs abipus upelio Variaus – Šventosios kairiojo intako, čia yra šių upių santaka.

Pavarių I kaime yra 13 sodybų – 35 gyventojai (2001 m.), 25 gyventojai (2011 m.), Pavarių II kaime – 5 sodybos ir 20 gyventojų (2001 m.), 33 gyventojai (2011 m.), Pavarių III kaime – 2 sodybos ir 5 gyventojai (2001 m.), kaimas likęs negyvenamas (2011 m.), Pavarių IV kaimas likęs negyvenamas (2001 ir 2011 m.). Priklauso Niūronių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

XIX a. pabaigoje ponai Marikoniai, Baranauskai ir kiti, turėję didelius žemės plotus, pradėjo pardavinėti žemę ūkininkams, kurie sodybas statėsi abipus Variaus upelio. Manoma, jog ir kaimo pavadinimas kilo nuo šio upelio vardo.

1923 m. Pavarių kaime buvo 4 sodybos – 20 gyventojų, Pavarių viensėdžiuose buvo 19 sodybų – 96 gyventojai. Apie 1930 m. abipus Variaus upelio gyveno 36 šeimos.

Pavarių II kaime veikė pradinė mokykla kaip Vertimų pradžios mokyklos komplektas. 1937–1939 m. mokykla veikė Augučio namuose, čia nuo 1938 m. sausio pusantrų metų dirbo mokytoja Leokadija Paškūnaitė. Po Antrojo pasaulinio karo 1950–1958 m. Pavarėse vėl veikė Vertimų pradinės mokyklos komplektas, kol 1958 m. jis buvo pertvarkytas į atskirą Pavarių pradinę mokyklą, veikusią iki 1966 m. Šios mokyklos vedėjais dirbo mokytojai: 1958–1959 m. – Kazys Mackevičius, 1959–1966 m. – Ona Danutė Riaubaitė-Verseckienė.

Stakių ir Pavarių kaimų jaunimo iniciatyva pakelėje buvo pastatytas medinis kryžius, vadintas Juoduoju. Jis pašventintas 1926 m. per Šv. Onos atlaidus. Bebaigiantį supūti kryžių žmonės sudegino, o jo vietoje pastatė akmeninį ir jį taip pat pavadino Juoduoju kryžiumi.
 
Po Antrojo pasaulinio karo iš Pavarių buvo ištremta į Sibirą 18 asmenų.

1949 m. kaimas ir vienkiemiai buvo įjungti į Puškino kolūkį, vėliau priklausė "Bolševiko" kolūkiui, Elmininkų bandymų stoties eksperimentiniam ūkiui, kol šis 1992 m. buvo likviduotas.

Pavariai – Anykščių miškų urėdijos Pavarių girininkijos centras. Girininkijos administracinis pastatas miškininkams statytas 1862 m., XX a. pirmojoje pusėje čia buvo įsikūrusi Utenos miškų urėdijos Anykščių girininkijos kontora, 1921–1947 m. čia veikė ir Utenos miškų urėdija.

Nuo 1961 m. čia veikianti didžiausia Anykščių rajono girininkija (26 proc. visų miškų) prižiūri daugiau kaip 14 tūkst. ha miškų, valdo 2,9 tūkst. ha valstybinių miškų. 1997 m. Pavarėse buvo įkurtas Anykščių miškų urėdijos medelynas. Jo plotas iki 2004 m. buvo 12,3 ha, nuo 2004 m. išplėstas iki 24,89 ha. Medelyne įrengta požeminė laistymo sistema, laistoma apie 23 ha, iš 0,25 ha vandens telkinio vienu metu galima laistyti iki 3 ha. Medelyne auginama daugiau kaip 4,4 mln. sodmenų miškui veisti bei atkurti, taip pat dekoratyvinių augalų. Medelyne įrengtas sodmenų šaldymo ir rūčiavimo centras (2013 m.).

Anykščių girininkijos girininkai buvo: 1918 m. – Vladas Šileika, 1919–1924 m. – G. Malvickas, 1924–1928 m. – Vytautas Rudzevičius, 1928–1940 m. – Jurgis Rimkus, 1940–1941 m. – Kazys Draugelis, 1942–1944 m. – vėl Jurgis Rimkus, 1944 m. – Česlovas Kargauskas, 1944–1947 m. – Bronius Pacevičius, 1947–1952 m. – Domas Strelčiūnas, 1952 m. – Edvardas Naulickas, 1952–1956 m. – Albertas Ivanauskas, 1956–1958 m. – Adolfas Bulvidas, 1958–1961 m. – Vidas Pračkaila, 1961–1969 m. – Fidelis Kligys, 1969 m. – Zenonas Pimpė, 1970–1974 m. – Jonas Deksnys, 1975–1986 m. – Adolfas Bulvidas, 1986 m. – Zenonas Pimpė, 1987 m. – Žydrūnas Sebeika, 1988–1990 m. – Petras Lapienis (sujungus Anykščių ir Pavarių girininkijas), 1990–1991 m. – Ipolitas Vilkončius, 1991–1995 m. – vėl Žydrūnas Sebeika, 1995–2009 m. – Valdas Juodviršis. Pavarių girininkijos girininkais dirbo: 1961 m. – Juozas Stukas, 1962–1966 m. – Adomas Kubilius, 1966–1968 m. – Chrizostomas Rinkevičius, 1968–1980 m. – Petras Lapienis, 1980–1982 m. – Romas Katinas, 1983–1984 m. – Aldona Medeikienė, 1984–1985 m. – vėl Petras Lapienis, 1985 m. – Linas Daubaras, 1985–2001 m. – vėl Petras Lapienis, nuo 2001 m. – Audrius Motiejūnas, dabar – Žydrūnas Sebeika.

Priklauso Anykščių parapijai. Kapinių nebuvo.

Valstybės saugomas gamtos (nuo 1964 m.) ir geologijos (nuo 1985 m.) paminklas, gamtos paveldo objektas (nuo 2005 m., identifikavimo kodas 0310100010007) Pavarių akmuo yra kairiajame Variaus upelio krante, Pavarių girininkijos 59 kvartalo 10 sklype, Variaus hidrografiniame draustinyje. Virš žemės kyšančios riedulio dalies aukštis – 2 m, ilgis – 4,35 m, plotis – 3,89 m, didžiausia horizontali apimtis – 13,8 m. Riedulį sudaranti uoliena yra juosvai rudas granitas su biotitu, kitaip dar vadinamas rapakiviu. Akmens paviršius nugludintas, bet riedulys išlikęs kampuotas.

Kaimo teritorijoje auga savivaldybės saugomas (nuo 2003 m.) gamtos paveldo objektas (nuo 2006 m., identifikavimo kodas 0310505010146) Variaus ąžuolas. Paprastasis ąžuolas (Quercus robur L.) yra 21 m aukščio, kamieno apimtis 1,3 m aukštyje siekia 5,13 m.

Kaimo teritorijoje, Pavarių girininkijos 59 kvartalo 26 sklype, auga savivaldybės saugoma (nuo 2003 m.) ir gamtos paveldo objektu pripažinta (nuo 2006 m., identifikavimo kodas 0310505050023) Pavarių liepa. Mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.) yra 20 m aukščio, kamieno apimtis 1,3 m aukštyje siekia 4,7 m.

A. Tuskenis parengė Pavarių ir Juodbalos kaimų istorijos rankraštį (1993 m.). Kraštotyrininkė Eugenija Pilinkienė išleido prisiminimų apie gimtąjį kaimą rinkinį "Pavariai prie Variaus" (2014 m.).

Pavarėse 1900 m. gimė laisvės gynėjas Vyties Kryžiaus ordininkas Jurgis Strazdas, 1906 m. – pedagogas Jonas Šlapšys, 1908 m. – miškininkas Antanas Strazdas, 1910 m. – kunigas kankinys Jonas Staškevičius, 1924 m. – laisvės gynėjas, partizanų būrio vadas Povilas Grumbinas-Ąžuolas, 1926 m. – inžinierius miškininkas Stasys Bartaševičius, 1930 m. – inžinierius Silvestras Grebnickas, 1936 m. – medikė ir literatė Eugenija Veronika Grebnickaitė-Pilinkienė, 1937 m. – vaistininkė Emilija Paškonytė-Rybelienė, 1947 m. – žurnalistė ir kalbininkė Vanda Grebnickaitė-Šatkuvienė ir miškininkas Rimantas Šalkauskas, 1952 m. – sportininkas šaškininkas Aloyzas Tyla, 1961 m. – muziejininkė Dalia Keršanskaitė-Lopez Madrona, 1967 m. – tautodailininkė Danutė Gečytė.