Algirdas Povilas AŽUBALIS
  Gimimo data: 1939-05-25
Gimimo vietovė: Voversių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Mokslininkas matematikas, mokslo istorikas, pedagogas edukologas

2015-09-04   |   Spausdinti

Gimimo data nurodoma pagal dokumentus. Artimųjų liudijimu, gimė 1939 m. birželio 1 d.

Tėvai: Boleslovas Ažubalis (1908–1946) – žemdirbys, 1946 m. kovo 11 d. rastas nušautas partizanais apsimetusių Alantos stribų Voversių miške, ir Anelė Šulskutė-Ažubalienė (1908–1993) iš Ožionių – žemdirbė. Sesuo Birutė Ona Ažubalytė-Narsevičienė (g. 1942 m.) – zootechnikė, brolis Boleslovas Ažubalis (1945–1972) – darbininkas elektrikas. Brolis iš pirmosios tėvo santuokos Valentinas Ažubalis (1931–2005) – buhalteris, darbininkas, iki motinos santuokos gimęs brolis Vladas Šulskus (1933–1995) – darbininkas šaltkalvis ir suvirintojas. Dar du broliai Jonas Ažubalis (1938–1938) ir Fabijonas Ažubalis (1944–1944) mirė kūdikystėje.

1939 m. birželio pradžioje Skiemonių bažnyčioje jį pakrikštijo kunigas Anicetas Meškauskas, krikštatėviai buvo Povilas Šulskus ir Karolina Maleckaitė.

1946–1949 m. mokėsi Voversių (Anykščių r.) pradinėje mokykloje, kur jo pirmasis mokytojas buvo Bronius Atkočius, 1949–1953 m. baigė Skiemonių (Anykščių r.) septynmetę mokyklą. 1953–1957 m. mokėsi Ukmergės Vlado Žvirblio pedagoginėje mokykloje, įgijo pradinių klasių mokytojo specialybę.

1957–1960 m. A. Ažubalis dirbo Stoniūnų (Švenčionių r.) septynmetėje mokykloje, 1957–1958 m. buvo šios mokyklos vyr. pionierių vadovas ir kūno kultūros mokytojas, 1958–1960 m. – matematikos, fizikos ir braižybos mokytojas.

Persikėlęs į Žemaitiją, 1960–1962 m. jis buvo Lauko Sodos (Telšių r.) septynmetės mokyklos matematikos ir fizikos mokytojas, 1962–1965 m. – Mitkaičių (Telšių r.) aštuonmetės mokyklos direktorius ir matematikos mokytojas, 1965–1969 m. – Degaičių (Telšių r.) aštuonmetės mokyklos direktorius ir matematikos mokytojas.

1962–1968 m. jis neakivaizdžiai studijavo Vilniaus pedagoginio instituto Fizikos-matematikos fakultete, įgijo matematikos dėstytojo išsilavinimą.

1969–1975 m. A. Ažubalis buvo Ubiškės (Telšių r.) vidurinės mokyklos direktorius ir matematikos mokytojas.

Nuo 1969 m. jis ėmėsi ir mokslinės veiklos, 1973–1977 m. neakivaizdžiai tęsė studijas SSRS Pedagogikos mokslų akademijos Mokymo turinio ir mokymo metodų mokslinio tyrimo instituto aspirantūroje Maskvoje (Rusija), jo mokslinis vadovas buvo prof. I. Brovikovas.

1977 m. SSRS Pedagogikos mokslų akademijos Mokymo turinio ir mokymo metodų mokslinio tyrimo institute A. Ažubalis apsigynė disertaciją "Programuotas uždavinių sprendimo mokymas kaip mokymo diferencijavimo priemonė", buvo pedagogikos mokslų kandidatas.

1975–1981 m. A. Ažubalis dirbo Respublikiniame mokytojų tobulinimosi institute vyresniuoju dėstytoju. 1981–1984 m. jis buvo Šiaulių pedagoginio instituto vyresnysis dėstytojas, paskui docentas, Pedagogikos fakulteto prodekanas. 1984–1994 m. jis dirbo Respublikinio mokytojų tobulinimosi instituto dėstytoju, buvo docentas. 

1994–2000 m. jis buvo Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas, paskui profesorius.

1998 m. Latvijos universitete A. Ažubalis apsigynė disertaciją "Matematika lietuviškoje mokykloje (XIX a. pr. – 1940 m.)", yra habilituotas socialinių mokslų, edukologijos daktaras.

Nuo 2000 m. A. Ažubalis yra Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Humanitarinių mokslų katedros profesorius, logikos dėstytojas. Jis taip pat yra ir Šiaulių universiteto bei Lietuvos žemės ūkio universiteto profesorius, Lietuvos matematikų draugijos narys.

Jo mokslinių tyrimų kryptis – lietuviškos mokyklos ir jose sukaupto jose patyrimo taikymas, optimizuojant kariūnų ugdymo procesą.

Jis taip pat yra Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos mokslinio leidinio "Karo archyvas" redaktorių kolegijos narys (nuo 2003 m.), paskelbė šiame leidinyje straipsnių karybos rengimo istorijos klausimais.

A. Ažubalis ilgą laiką domisi ir tyrinėja Lietuvos matematikos mokslo istoriją, kaupia ir populiarina žinias apie žymiausių Lietuvos matematikų veiklą. Šia tema jis skaitė apie 80 pranešimų mokslo istorikų bei kitose konferencijose, paskelbė apie 200 mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių mokslinėje ir regioninėje periodikoje. Jis seka ir primena mokslo visuomenei garbių matematikų sukaktis ir jubiliejus.

A. Ažubalis parašė ir išleido knygas:

1975 m. – "Progresijų uždaviniai" (mokymo priemonė), "Pažyma apie fizikos-matematikos krypties mokyklų darbą" (su kitais autoriais).

1983 m. – "Programuoto mokymo ir jo elementų naudojimas diferencijuotai mokant matematikos" (mokymo priemonė).

1989 m. – "Pamokos-paskaitos ir pamokos-seminarai mokyklose", "Diferencijuoto mokymo pamokoje būdai" (mokymo priemonės).

1993 m. – "Iš Lietuvos matematinio švietimo praeities" (monografija, kitas papildytas leidimas – 1997 m.).

1995 m. – "Matematikos mokymo lietuviškoje mokykloje raida (XIX a. pr. – 1940 m.)" (monografija).

1998 m. – "Logikos pratimai" (mokymo priemonė, kitas leidimas – 2001 m.).

1997 m. – "Matematika lietuviškoje mokykloje (XIX a. pr. – 1940 m.)" (monografija).

2002 m. – "Bendroji praktinės matematikos didaktika" (kartu su Arkadijumi Kiseliovu, vadovėlis pradinio ugdymo specialybės studentams).

2005 m. – "Matematikos didaktika Lietuvos pedagoginėje periodikoje (1945–1990 m.)" (monografija, yra elektroninis leidinys).

2007 m. – "Karo pedagogika Lietuvoje (1918–1940 m.)" (su Rolanda Kazlauskaite-Markeliene, Audrone Petrauskaite ir kitais autoriais, monografija, yra elektroninis leidinys).

2008 m. – "Logika ir mokyklinė matematika" (monografija, yra elektroninis leidinys).

2009 m. – "Karinis rengimas Lietuvos mokykloje (1929–1940 m.)" (su Rolanda Kazlauskaite-Markeliene ir Virginija Žilėniene, monografija, yra elektroninis leidinys).

2010 m. – "Valstybinė kalba Lietuvos kariuomenėje (1918–1940 m.)" (su Diana Builiene ir Rolanda Kazlauskaite-Markeliene, monografija, yra elektroninis leidinys).

2014 m. – "Didaktikos baruose : bibliografija" (su išsamia autobiografija, yra elektroninis leidinys).

A. Ažubalis taip pat parašė atsiminimus apie gimtąjį Voversių kaimą (2003 m.).

Jis buvo Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) narys, po partijos pertvarkymo yra Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys.

A. Ažubalis buvo pripažintas geriausiu Vilniaus Gedimino technikos universiteto metų mokslininku (1998 m.), išrinktas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos "tūkstantmečio dėstytoju" (2009 m.). Nacionalinių vertybių rinkimuose jis buvo nominuotas žmogaus-amžininko kategorijoje (2010, 2011 m.). Jis apdovanotas Lietuvos matematikų draugijos Zigmo Žemaičio medaliu (2008 m.).

Laisvalaikiu skaito grožinę, istorinę bei memuarinę literatūrą, mėgsta sodininkystę, grybauja.

Susituokė 1961 m. lapkritį Telšiuose, žmona Adolfina Ažubalienė (g. 1938 m.) iš Tverų – pedagogė geografijos mokytoja. Dukterys: Virginija Ažubalytė-? (g. 1963 m.) – pedagogė logopedė, Diana Ažubalytė-Builienė (g. 1968 m.) – pedagogė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.