Tėvai: Juozas Karosas (1870–1934) ir Veronika Puodžiūnaitė-Karosienė (1875–1971) – žemdirbiai ūkininkai. Šeimoje gimė 17, bet užaugo 10 vaikų. Broliai ir seserys: Jurgis Karosas (1902–1995) – miškininkas, Kazimieras Karosas (1905–1979) – žemdirbys ūkininkas, Ona Karosaitė-Sriubienė (1908–2001) – žemdirbė, Juozas Karosas (1913-1944) – kariškis, aviatorius, Teklė Karosaitė-Raščiuvienė (1915-1986) – darbininkė, Otilija Karosaitė-Pekarskienė (1917–2017) – žemdirbė, tremtinė, Povilas Karosas (1919–1982) – inžinierius elektrikas, Anelė Karosaitė-Tamašauskienė (1922–2016) – žemdirbė, Jonas Karosas (1926–1979) – žemėtvarkininkas. Giminaičiai: sūnėnas (sesers Otilijos sūnus) Vidmantas Povilas Pekarskas (g. 1942 m.) – mokslininkas matematikas, sūnėnas (sesers Onos sūnus) Vytautas Sriubas (1929–2016) – inžinierius, sporto organizatorius, dukterėčia (sesers Anelės duktė) Rita Tamašauskaitė-Rudaitienė (g. 1941 m.) – pedagogė, sportininkė irkluotoja, dukterėčia (sesers Teklės duktė) Nijolė Raščiūtė-Špokienė (g. 1939 m.) – mokslininkė agronomė.

1911 m. sausio 30 d. Debeikių bažnyčioje jį pakrikštijo vikaras Mykolas Paškevičius.

Tėvams persikėlus, nuo 1915 m. augo Sterkonyse (Anykščių r.). Baigė Debeikių (Anykščių r.) pradžios mokyklą, 1931 m. – Marijampolės Marijonų gimnaziją.

1931 m. rugpjūčio 24 d. K. Karosas buvo pašauktas tarnauti į Lietuvos kariuomenę, mokėsi Karo mokykloje Kaune. 1933 m. rugsėjo 15 d. baigęs mokslą XV šios mokyklos laidoje, jis gavo kavalerijos jaunesniojo leitenanto karinį laipsnį ir buvo paskirtas į 1-ąjį Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos husarų pulką, dislokuotą Kaune.

Nuo 1936 m. spalio 12 d. K. Karosas buvo šio pulko būrio vadas, nuo gruodžio 31 d. – leitenantas.

1937–1938 m. su Krašto apsaugos ministerijos stipendija jis studijavo Prancūzijos kavalerijos karo mokykloje. 1938 m. rugsėjo 1 d. baigęs studijas, jis 1938–1939 m. dirbo Kauno karo mokykloje.

1939–1940 m. K. Karosas vėl tarnavo 1-ajame Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos husarų pulke, nuo 1939 m. balandžio 5 d. buvo 3-ojo eskadrono būrio vadas.

Po 1940 m. sovietinės okupacijos likviduojant Lietuvos kariuomenę, K. Karosas 1940 m. spalio 17 d. iš tarnybos buvo atleistas.

Vokiečių okupacijos metais 1941–1944 m. jis buvo policijos kavalerijos eskadrono vadas.

1944 m. K. Karosas pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo į JAV, kaip Klem Karosas gyveno Klyvlende (Cleveland, Ohajo valstija).

Vedė 1943 m. Kaune, žmona Petronėlė Dulskytė-Karosienė (g. 1921 m.). Vaikai: Valdonė Karosaitė-Žiedonis (g. 1944 m.) – tarnautoja, Ramūnas Karosas (g. 1946 m.) – verslininkas, Vytautas (George) Karosas (g. 1950 m.) – inžinierius elektrotechnikas.

Mirė 1955 m. gegužės 10 d. Klyvlende (JAV) – žuvo nelaimingo atsitikimo metu.

K. Karoso biografija publikuojama giminės genealogijos monografijoje "Sterkonių Karosai : šaknys ir atžalos" (sudarė Nijolė Špokienė ir Vidmantas Pekarskas, 2013 m.).