Nijolė ŠPOKIENĖ
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Raščiūtė
Gimimo data: 1939-01-01
Gimimo vietovė: Debeikiai (Anykščių r.) »

Trumpai:
Mokslininkė agronomė, žemdirbystės pedagogė

2016-08-18   |   Spausdinti

Tėvai: Kazys Raščius (1903–1948) iš Debeikių – savivaldos organizatorius – Debeikių valsčiaus viršaitis, politinis kalinys, žuvęs legeryje, ir Teklė Karosaitė-Raščiuvienė (1915–1986) iš Elmiškio – žemdirbė, darbininkė. Užaugo vienturtė duktė, nes sesuo Vida Raščiūtė (1941–1943) ir brolis Valentinas Jonas Raščius (1944–1944) mirė vaikystėje. Giminaičiai: dėdė (motinos brolis) Jurgis Karosas (1902–1995) – miškininkas, dėdė (motinos brolis) Klemensas Karosas (1911–1955) – kariškis, dėdė (motinos brolis) Juozas Karosas (1913–1944) – kariškis aviatorius, dėdė (motinos brolis) Jonas Karosas (1926–1979) – žemėtvarkininkas, pusbrolis (motinos sesers Otilijos sūnus) Vidmantas Povilas Pekarskas (g. 1942 m.) – mokslininkas matematikas, pusbrolis (motinos sesers Onos sūnus) Vytautas Sriubas (1929–2016) – inžinierius, sporto organizatorius, pusseserė (motinos sesers Anelės duktė) Rita Tamašauskaitė-Rudaitienė (g. 1941 m.) – pedagogė, sportininkė irkluotoja.

Tėvą 1945 m. suėmus ir įkalinus, užaugo su motina. 1945–1949 m. mokėsi Debeikių pradinėje mokykloje.

1949 m. N. Raščiūtė kartu su motina paliko Debeikius, bėgdamos nuo grėsusios tremties, ir apsigyveno Kaune, paskui gyveno Noreikiškėse, vėliau Zagrade (Kauno r.), o nuo 1956 m. – vėl Kaune.

1949–1951 m. ji baigė Linksmadvario (Kauno r.) septynmetę mokyklą, 1951 m. rudenį mokėsi Kauno 17-ojoje vidurinėje mokykloje, paskui 1951–1955 m. baigė Garliavos (Kauno r.) vidurinę mokyklą. Dėl politinių aplinkybių negalėjusi įstoti į Kauno medicinos institutą, 1955–1960 m. studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijos Ekonomikos fakultete, įgijo agronomės ekonomistės išsilavinimą.

1960–1962 m. N. Raščiūtė-Špokienė gyveno ir dirbo Naujuosiuose Elmininkuose (Anykščių r.), buvo Elmininkų bandymų stoties jaunesnioji mokslinė bendradarbė, vykdė agronominius žolininkystės tyrimus.

Nuo 1962 m. iki šiol N. Špokienė gyvena Kaune.

1962–2005 m. ji dirbo Lietuvos žemės ūkio akademijoje, 1962–1963 m. buvo Žemdirbystės katedros laborantė, 1963–1971 m. – šios katedros asistentė.

1971 m. Lietuvos žemės ūkio akademijoje ji parengė ir apsigynė kandidatinę disertaciją "2,4D natrio druskos įtaka miežių, žieminių rugių ir kai kurių piktžolių biologiniams pakitimams", 1993 m. nostrifikuota biomedicinos mokslų, agronomijos daktarė.

1971–2005 m. N. Špokienė buvo Žemdirbystės katedros vyresnioji dėstytoja, paskui docentė, skaitė žemdirbystės paskaitas Agronomijos ir Hidromelioracijos fakultetų studentams, magistrantams dėstė piktžolių kontrolę, pesticidus ir aplinką.

1993–1994 m. ji buvo pasitraukusi iš mokslinės ir pedagoginės veiklos, gyveno JAV ir dirbo socialinį darbą.

Lietuvos Atgimimo metais N. Špokienė dalyvavo Sąjūdžio veikloje, buvo 1991 m. Sausio įvykių Vilniuje liudininkė.

Nuo 1993 m. iki šiol N. Špokienė yra Lietuvos herbologų draugijos, vienijančios besirūpinančius augalų apsauga nuo piktžolių, narė, 1996–2000 m. buvo šios draugijos pirmininkė.

N. Špokienė paskelbė straipsnių periodikoje, sudarė giminės genealogijos monografiją "Sterkonių Karosai : šaknys ir atžalos" (su Vidmantu Pekarsku, 2013 m.).

Ištekėjo 1961 m. rugpjūčio 5 d. Kaune, vyras Liudvikas Algirdas Špokas (g. 1937 m.) – mokslininkas inžinierius mechanikas, inžinerijos pedagogas. Vaikai: Daiva Špokaitė (g. 1963 m.) – ekonomistė, Ramūnas Špokas (g. 1965 m.) – sporto organizatorius plaukimo treneris, vadybininkas.

N. Špokienės biografija publikuojama giminės genealogijos monografijoje "Sterkonių Karosai : šaknys ir atžalos" (sudarė Nijolė Špokienė ir Vidmantas Pekarskas, 2013 m.).