Antanas GAILIUŠIS
  Gimimo data: 1906-05-28
Gimimo vietovė: Kalčių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Teisininkas, rašytojas, visuomenininkas

2023-02-10   |   Spausdinti

Tėvai: Juozapas Gailiušis (1878–?) iš Skamarokų ir Julijona Repčytė-Gailiušienė (1880–?) iš Umėnų – žemdirbiai valstiečiai. Seserys: Stefanija Gailiušytė (1907–?), Albina Gailiušytė-Bikinienė (1912–?).

1906 m. gegužės 28 d. Troškūnų bažnyčioje jį pakrikštijo šios parapijos klebonas Antanas Stapulionis.

1925 m. baigė Ukmergės gimnaziją.

1925–1930 m. A. Gailiušis dirbo mokytoju Aukštaitijos pradžios mokyklose. 1925–1926 m. jis buvo Žvirblėnų (Anykščių r.) pradžios mokyklos mokytojas ir vedėjas.

1926 m. liepą jis buvo perkeltas į Ratkaučiznos (Ukmergės r.) pradžios mokyklą vedėju, bet ten nepasiliko, 1926 m. rugsėjį–lapkritį dirbo Vederų (Ukmergės r.) pradžios mokykloje mokytoju.

Paskirtas 1926 m. gruodžio 1 d., 1926–1928 m. jis dirbo Želvos (Ukmergės r.) pradžios mokyklos vedėju. 1928 m. rugsėjo 1 d. perkeltas jo paties prašymu, 1928–1930 m. jis buvo Šaukavos (Ukmergės r.) pradžios mokyklos vedėjas, kol pasitraukė iš tarnybos, ketindamas studijuoti.

1930–1935 m. A. Gailiušis studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete, įgijo teisininko išsilavinimą. Universitete jis priklausė studentų ateitininkų korporacijai "Justitia", 1933 m. buvo išrinktas į studentų atstovybę ir buvo jos prezidiumo iždininku.

1935–1938 m. jis atliko teisėjo praktiką Apeliaciniuose rūmuose ir Kauno apygardos teisme.

1939–1940 m. A. Gailiušis dirbo Kretingos apylinkės teismo teisėju, kol 1940 m. vasarą sovietinės valdžios iš teismo buvo atleistas. 1939–1940 m. jis taip pat buvo išrinktas Šaulių sąjungos Kretingos rinktinės Garbės teismo pirmininku.

1941 m. Lietuvos laikinosios vyriausybės jis buvo paskirtas Kretingos apskrities viršininku, tačiau netrukus šių pareigų atsisakė ir toliau dirbo Kretingos apylinkės teisme teisėju.

1942–1944 m. jis buvo Plungės apylinkės teismo teisėjas, Plungės aukštesniosios prekybos mokyklos mokytojas.

1944 m. A. Gailiušis pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. emigravo į JAV, apsigyveno Klyvlende (Cleveland, Ohajo valstija), kur vertėsi nekilnojamojo turto pardavimu, dirbo "Ateities" klube.

1970 m. jis buvo išrinktas Teisininkų draugijos rinkimų komisijos pirmininku, vienerius metus dirbo Clevelando lituanistinės mokyklos vedėju.

Senatvėje įsikūręs Filadelfijoje (Philadelphia, Pensilvanijos valstija), A. Gailiušis aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės ir visuomeninių organizacijų veikloje: Lietuvos šaulių sąjungoje, "Ateities" klube, Teisininkų draugijoje, Bendrojo Amerikos lietuvių fondo (BALF) valdyboje, buvo Lietuvių rašytojų draugijos narys.

1968–1973 m. A. Gailiušis buvo Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos sekretorius ir iždininkas, administravo "Pasaulio lietuvį". 1978 m. jis buvo išrinktas į Pasaulio lietuvių bendruomenės seimą Toronte (Kanadoje), dirbo mandatų ir rinkimų komisijoje.

1973–1979 m. A. Gailiušis buvo JAV lietuvių bendruomenės dviejų krašto valdybų sekretorius ir tarybų narys.

Jaunystėje jis rinko tautosaką ir užrašė senų žmonių prisiminimų iš baudžiavos laikų, kurie buvo išspausdinti knygoje "Baudžiava".

A. Gailiušis rašė straipsnius visuomenės gyvenimo ir teisės klausimais Lietuvos spaudoje: "Ryte", "Dirvoje", "Teisėje", "Ūkininke", taip pat JAV lietuvių periodikoje: "Aidai", "Dirva", "Pasaulio lietuvis". 1966 m. Pasaulio lietuvių jaunimo kongrese jis ruošė savaitinius pranešimus ir perdavė juos į Lietuvą per Romos (Italijos) radiją.

A. Gailiušis parašė ir išleido novelių rinkinį "Visaip atsitinka" (1983 m.), romaną "Savanorio duktė" (1987 m.).

A. Gailiušio kūryboje vaizduojama lietuvių emigrantų kasdienybė, analizuojamos šeimos kūrimo ir jos išsaugojimo, įsitvirtinimo visuomenėje problemos. Joje daug amerikinės buities detalių, piešiamas egzotiškas peizažas. Romano "Savanorio duktė" siužetinė linija aprėpia medicinos sesers biografiją: jaunystę Kaune, karo audras ir prisitaikymą gyventi emigracijoje. Romano personažų paveikslai neindividualizuoti, dialogams stinga natūralumo.

Už darbą Šaulių sąjungoje A. Gailiušis buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (1940 m.).

Mirė 1996 m. gruodžio 8 d. Putname (Konektikuto valstija, JAV). Palaidotas Putnamo Dangaus Vartų kapinaitėse.