Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Vytautas KAIKARIS
2015-11-10

Vardas: Vytautas
Pavardė: KAIKARIS
Gimimo data: 1912-05-22
Gimimo vieta: Kavarskas (Anykščių r.)

Trumpai:
Mokslininkas chemikas, fizikas, išradėjas, pedagogas


Gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1912 m. birželio 4 d.

Tėvai: Antanas Kaikaris (1878–1950) – vaistininkas ir Izabelė Laskauskaitė-Kaikarienė (1890–1954). Užaugo trijų vaikų šeimoje su dviem broliais, buvo vyriausias. Broliai: Alfonsas Kaikaris (1922–1997) – mokslininkas farmacininkas, farmacijos muziejininkas, ir Petras Kaikaris (g. 1929 m.) – mokslininkas chemikas technologas. Dar vienas brolis Pranas Kaikaris mirė jaunas, sulaukęs tik 16 metų. Giminaičiai: dėdė (motinos brolis) Adomas Laskauskas (1887–1969) – gydytojas, kariškis ir visuomenininkas, pusbrolis Julijonas Kęstutis Laskauskas (1922–2013) – žurnalistas, visuomenininkas, sūnėnas (brolio Alfonso sūnus) Vygintas Kaikaris (g. 1967 m.) – gydytojas chirurgas.

Pirmojo pasaulinio karo pradžioje tėvams pasitraukus į Rytus, augo Rusijoje, paskui grįžo į Lietuvą, 1919–1931 m. gyveno ir mokėsi Žagarėje (Joniškio r.), nuo 1931 m. – Laižuvoje (Mažeikių r.).

1936 m. baigė Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, įgijo chemiko išsilavinimą.

1936–1940 m. V. Kaikaris dirbo Kauno Vytauto Didžiojo universitete dėstytoju.

1940–1982 m. jis dėstė Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto studentams, 1945–1953 m. buvo vyresnysis dėstytojas, 1953–1970 m. – docentas, nuo 1970 m. – profesorius.

1945–1956 m. V. Kaikaris buvo Bendrosios chemijos katedros, 1956–1982 m. – Fizikinės chemijos katedros vedėjas. 1946–1950 m. jis buvo ir Chemijos fakulteto dekanas.

1948 m. V. Kaikaris apsigynė chemijos mokslų kandidato disertaciją. 1970 m. jis apsigynė chemijos mokslų daktaro disertaciją tema "Sidabro elektronusausinimo procesų tyrimas".

Jo mokslinių tyrimų ir pedagoginės veiklos sritys – metalinės dangos, cheminė kinetika, fizikochemijos analizė, fotochemija.

V. Kaikaris buvo 13 išradimų autorius. Jis sukūrė sidabravimo technologiją, panaudojant necianidinius ir mišrius elektrolitus, sidabro ir jo lydinių elektrolitinio nusodinimo būdą, yra dvifaktorinės blizgodaros teorijos autorius.

Jis ištyrė kai kurių elektrodinių procesų mechanizmą, tirpalų ir dangų sudėtį, vadinamųjų veliūrinių dangų susidarymą, sudarė ir paskelbė morfologinę elektrocheminių dangų klasifikaciją. 

V. Kaikaris parengė ir paskelbė mokslinių straipsnių iš cheminės kinetikos, fizikinės cheminės analizės, fotochemijos ir elektrochemijos sričių.

Pokario metais V. Kaikaris rėmė ir šelpė gimines, patyrusius tremtį ar iš jos grįžusius.

Buvo vedęs, žmona Zofija Gurskytė-Kaikarienė (1925–1990) – gydytoja odontologė. Vaikai: Nijolė Kaikarytė ir Rimvydas Kaikaris.

Mirė 1982 m. rugpjūčio 29 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse šeimos kape. Kapą ženklina šlifuoto akmens paminklas-stela su iškaltais įrašais: "Vytautas / Kaikaris / 1912–1982 / Profesorius" ir "Zofija / Kaikarienė / 1925–1990 / Gydytoja".