Tėvai: Vaclovas Prašmantas (1902 – iki 1994) ir Emilija Misiūtė-Prašmantienė (1925–1994). Brolis Alvydas Prašmantas.

1974 m. baigė Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą.

1974–1979 m. A. Prašmantaitė dirbo Anykščiuose, buvo A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus darbuotoja.

1979–1983 m. ji studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, įgijo istorikės išsilavinimą.

1983–1986 m. A. Prašmantaitė buvo Lietuvos mokslų akademijos Prezidiumo archyvo vyriausioji inspektorė.

1986–1989 m. ji tęsė studijas Lietuvos istorijos instituto aspirantūroje ir 1990 m. Vilniaus universitete apsigynė  kandidatinę disertaciją tema "Vilniaus universiteto vaidmuo populiarinant gamtos mokslų žinias (1803–1832)", 1993 m. nostrifikuota humanitarinių mokslų, istorijos daktarė.

Nuo 1990 m. A. Prašmantaitė dirba Lietuvos istorijos institute. 1990–1991 m. ji buvo jaunesioji mokslo darbuotoja, 1991–1996 m. – mokslo darbuotoja.

Nuo 1996 m. iki šiol ji yra XIX amžiaus istorijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, tyrimų programos "Lietuvos krikščioniškoji dvasininkija ir 1863 m. sukilimas" vadovė.

2002 m. Lietuvos istorijos institute A. Prašmantaitei už monografiją "Žemaičių vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis" buvo suteiktas habilituotos humanitarinių mokslų, istorijos daktarės mokslinis laipsnis.

Nuo 1998 m. iki šiol ji dirba ir pedagoginį darbą. 1998–2003 m. A. Prašmantaitė buvo Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvos istorijos katedros docentė. 2003–2008 m. ji buvo Varmijos-Mozūrijos universiteto Olštyne (Lenkija) profesorė, nuo 2010 m. iki šiol yra Europos teisės ir administracijos aukštosios mokyklos (Lenkija) profesorė. Nuo  2006 m. ji yra ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikė.

A. Prašmantaitės mokslinių interesų kryptys: Lietuvos kultūros ir mokslo istorija naujausiais laikais, Lietuvos krikščionybės istorija naujausiais laikais, kunigaikščių Giedraičių giminės istorija.

Ji gavo Jono Pauliaus II stipendiją stažuotis Lenkų krikščioniškosios kultūros institute (Italija, 1997 m.), taip pat stažavosi Adomo Mickevičiaus universiteto Poznanėje (Lenkija) Istorijos institute (2000 m.) ir Popiežiaus Jono Pauliaus II universitete Krokuvoje (Lenkija, 2010m.).

A. Prašmantaitės moksliniai leidiniai:

1992 m. – "Vilniaus universitetas ir visuomenė 1803–1832 metais : gamtos mokslų populiarinimas" (monografija).

2000 m. – "Žemaičių vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis" (monografija).

2002 m. – "Žemaičių vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis : habilitacijai teikiamos monografijos santrauka" (ir anglų kalba).

2003 m. – "Lietuvos protestantų bažnyčios XIX a." (mokslinė studija).

2009 m. – "Dvasininkija ir 1863 m. sukilimas Abiejų Tautų Respublikos žemėse" (straipsnių rinkinio sudarytoja).

2014 m. – "1863 metų sukilimas ir Katalikų Bažnyčia Lietuvoje" (monografija).

A. Prašmantaitė paskelbė apie 80 mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniuose bei mokslinių ir memuarinių publikacijų rinkiniuose: "Videniškiai – kunigaikščių Giedraičių tėvonija" (2002 m.), "Istorijos akiračiai : skiriama profesoriaus habilituoto daktaro Antano Tylos 75-mečiui" (2004 m.), "Užnemunė : visuomenė ir dvasinio gyvenimo procesai" (2005 m.), "Prisiminimai apie Kazį Inčiūrą" (2006 m.).

Ji parengė ir išleido Jozefo Franko "Atsiminimai apie Vilnių" (su kitais rengėjais, 2001 m.), Motiejaus Valančiaus rankraščių rinkinį "Namų užrašai" (2003 m.), straipsnių rinkinį "Lietuvos evangelikų bažnyčios : istorijos metmenys" (su kitais rengėjais, 2003 m.), bibliografijos rodyklę "Ieva Šenavičienė : bibliografijos rodyklė, 1974–2008" (su kitais rengėjais, 2008 m.), Adomo Stanislovo Krasinskio "Atsiminimus" (2013 m.).

A. Prašmantaitė apdovanota Lenkijos mokslinio leidinio "Przegląd Wschodni" ("Rytų apžvalga")premija šaltinių leidybos kategorijoje (2004 m.) ir Lietuvos Mokslų akademijos Simono Daukanto premija (2008 m.) už M. Valančiaus "Namų užrašų" parengimą spaudai (2008 m.).