Antanas TYLA
  Gimimo data: 1929-10-28
Gimimo vietovė: Bičionių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Mokslininkas istorikas, akademikas, publicistas, visuomenininkas

2021-10-29   |   Spausdinti

Tėvai: Antanas Tyla (1888–1959) ir Julijona Grybaitė-Tylienė (1890–1982) – žemdirbiai ūkininkai, visuomenininkai, 1951–1956 m. tremtiniai. Augo septynių vaikų šeimoje su seserimi ir penkiais broliais. Sesuo Julė Tylaitė-Gutauskienė (1925–2019) – visuomenininkė, 1951–1956 m. tremtinė. Broliai: Kazys Tyla (1915–1945) – visuomenininkas, šaulys, valstybės tarnautojas, 1941 m. Kauno sukilimo dalyvis, partizanas, Žaliosios rinktinės vadas, Juozas Tyla (1916–1942) – žemdirbys, visuomenininkas, šaulys, 1941 m. birželio sukilimo dalyvis, Povilas Tyla (1917–1976) – teisininkas, valstybės tarnautojas, Bronius Tyla (1924–1980) – žemdirbys, partizanas, politinis kalinys Vorkutos lageryje, miręs Vorkutoje, Jonas Tyla (1934–1992) – 1951–1956 m. tremtinys, transporto specialistas. Giminaitė (tėvo pusseserė) Uršulė Steponavičiūtė (1883–1957) – visuomenininkė, švietėja.

1939–1943 m. mokėsi Burbiškio (Anykščių r.) pradžios mokykloje, kur jo mokytojai buvo Teklė Grigienė ir Antanas Grigas. 1943–1951 m. baigė Anykščių vidurinę mokyklą, jo auklėtoju 1943–1944 m. buvo Juozas Karosas.  Mokykliniais metais vadovavo moksleivių literatų būreliui, kurį globojo rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis. 1951–1956 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete, įgijo istoriko išsilavinimą. Studijų metais dėl bendravimo su antisovietinėmis nuostatomis pasižymėjusiais jaunuoliais (Antanu Terlecku ir kitais) buvo sovietinio saugumo stebimas.

1956–1958 m. A. Tyla dirbo Veiviržėnų (Klaipėdos r.) vidurinėje mokykloje istorijos mokytoju.

Nuo 1958 m. jis dirbo Lietuvos istorijos institute. 1958–1989 m. A. Tyla buvo šio instituto jaunesnysis, vyresnysis, vyriausiasis mokslinis bendradarbis.

1964 m. Lietuvos Mokslų akademijos Istorijos institute A. Tyla apsigynė istorijos mokslų kandidato disertaciją "1905 metų revoliucija Lietuvos kaime". 1988 m. Vilniaus universitete jis apsigynė istorijos mokslų daktaro disertaciją tema "Lietuvos ir Švedijos feodalų kova dėl Livonijos XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje. Politinės ir ekonominės pasekmės Lietuvai", 1993 m. nostrifikuotas mokslinis laipsnis – habilituotas humanitarinių mokslų, istorijos daktaras. 

1989–1992 m. A. Tyla dirbo Archeografijos skyriaus vedėju. 1992–1999 m. jis buvo Lietuvos istorijos instituto direktorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas. Vadovaudamas institutui, jis organizavo šios mokslo įstaigos perkėlimą į naujas jai pastatytas patalpas.

1991–2000 m. jis buvo Lietuvos mokslo tarybos narys.

1991–1997 m. jis taip pat buvo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros vedėjas.

Nuo 1997 m. A. Tyla buvo šios katedros dėstytojas, profesorius. Jis taip pat buvo šio universiteto Senato narys, Jungtinės Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos istorijos instituto istorijos doktorantūros komisijos pirmininkas, Lietuvos istorijos instituto habilitacijos komisijos pirmininkas.

A. Tyla rengė istorijos doktorantus, dalyvavo habilitacijos daktarų gynimo komitetuose.

1991–2011 m. jis keturias kadencijas buvo Lietuvos Mokslų akademijos narys ekspertas, nuo 2011 m. iki gyvenimo pabaigos buvo Mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus narys emeritas.

A. Tyla buvo Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas (nuo 1991 m.) ir Centro valdybos narys, Lietuvos Mokslų akademijos leidinio "Lituanistica" redakcinės komisijos pirmininkas, leidinių "Lithuanian Historical Studies", "Genocidas ir rezistencija", "Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija", "LKMA metraštis", "Visuotinė lietuvių enciklopedija" redakcinių kolegijų narys.

Jis bendradarbiavo su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru, buvo šio Centro Mokslo tarybos ir žurnalo "Genocidas ir rezistencija" redakcinės kolegijos narys.

Jis buvo Vilniaus miesto savivaldybės pavadinimų teikimo komisijos, Valdovų rūmų atkūrimo ir jų paskirties nustatymo ekspertų komisijos, Lituanistikos tradicijos ir paveldo įprasminimo komisijos narys, Labdaros ir paramos fondo Vinco Kudirkos vardui įamžinti tarybos narys.

1992 m. Pasaulio anykštėnų bendrijos steigiamajame suvažiavime A. Tyla buvo išrinktas šios bendrijos prezidentu. Šias pareigas (nuo 1996 m. – pirmininko ir valdybos nario) jis ėjo be pertraukos 1992–2016 m. septynias kadencijas, buvo Bendrijos Garbės narys (nuo 2010 m.). Jis apdovanotas Pasaulio anykštėnų bendrijos medaliu (2007 m.). Nuo 2016 m. iki gyvenimo pabaigos jis buvo Pasaulio anykštėnų bendrijos valdybos narys ir Vilniaus anykštėnų sambūrio tarybos narys.

Pagrindinės A. Tylos mokslinių interesų kryptys: Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės politinės kultūros, iždo ir valstybės apsaugos XVI a. pabaigoje – XVII a. viduryje problemos, lietuvių tautos kultūrinio ir politinio išsivadavimo XIX a. – XX a. pradžioje ir Lietuvos magdeburginių miestų istorijos šaltinių tyrinėjimas ir rengimas spaudai.

Svarbiausi A. Tylos autoriniai leidiniai:

1963 m. – "Revoliucinės valdžios kūrimasis Lietuvos valsčiuose 1905–1907 m. revoliucijoje" (istorijos studija).

1964 m. – "Lietuvos valstiečių kova dėl ginčytinų žemių ir miško 1905–1907 m." (istorijos studija), "1905 m. revoliucija Lietuvos kaime" (rusų kalba, istorijos studija).

1968 m. – "1905 metų revoliucija Lietuvos kaime" (monografija), "Pastabos dėl lietuviškos knygos istorijos", "Metodiniai nurodymai įmonių istorijų rašymo klausimu" (su V. Merkiu).

1973 m. – "Lietuvos jaunimas Tartu universitete 1802–1918 m." (istorijos studija).

1975 m. – "Lietuvos valstiečių judėjimas 1861–1914 metais" (su kitais autoriais, monografija).

1979 m. – "Kėdainių unijos opozicija (1655–1656 m.)" (istorijos studija).

1980 m. – "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pašauktinės kariuomenės organizavimas XVI a. pabaigoje – XVII a." (istorijos studija).

1981 m. – "Iš Lietuvos kilę Tartu universiteto studentai 1802–1918 metais" (istorijos studija).

1986 m. – "Lietuva ir Livonija XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje" (monografija), "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas 1600–1632 m." (istorijos studija).

1991 m. – "Garšvių knygnešių draugija" (monografija).

2004 m. – "Lietuva prie Vasario 16-osios slenksčio" (istorijos studija).

2010 m. – "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas per dvidešimtmetį karą (1648–1667)" (monografija).

2012 m. – "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas XVI amžiaus antroji pusė – XVII amžiaus vidurys" (monografija).

2013 m. – "Lietuviai ir Lietuvos jaunimas Tartu universitete 1802–1918 metais" (istorijos studija).

2016 m. – "Apie Anykščius ir anykštėnus" (straipsnių rinkinys).

Kartu su kitais mokslininkais jis sudarė ir redagavo monografijas: "Ignalinos kraštas" (1966 m.), "Rimšės ir Gaidės apylinkės" (1969 m.), "Dieveniškės" (1968, 1995 m.), "Merkinė" (1970 m.), "Dubingiai" (1971 m.), "Kernavė" (1972 m.), "Dubičiai" (1989 m.), "Kražiai" (1993 m.).

Jis taip pat sudarė, parengė ir išleido istorijos šaltinių leidinius: "Lietuvos TSR istorijos šaltinių" antrasis tomas (su kitais, 1965 m.), "Lietuvių spaudos draudimo panaikinimo byla" (1972 m., antrasis išplėstas ir pataisytas leidimas – 2004 m.), "1905–1907 metų revoliucija Pabaltijyje" (rusų kalba, su kitais, 1981 m.), "Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai" pirmasis tomas – Joniškis ir Jurbarkas (1991 m.), antrasis tomas – Kretinga, Skuodas, Šiauliai, Šventoji, Varniai, Veliuona, Viekšniai, Virbalis, Vladislovovas (su kitais, 1997 m.), trečiasis tomas – Kėdainiai (2002 m.), ketvirtasis tomas – Alytus (2006 m.).

A. Tyla yra paskelbęs daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių ir studijų apie politinę kultūrą XVI–XVII amžiuje, apie lietuvių inteligentiją ir jos mentalitetą, knygnešius ir daraktorius.

R. Strazdūnaitė sudarė 1955–1989 m. A. Tylos publikacijų bibliografinę rodyklę. Lietuvos istorijos institutas išleido bibliografinį leidinį "Antanas Tyla. Bibliografinė rodyklė. 1955–1999" (sudarytoja Lina Anužytė, 1999 m.).

A. Tyla buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1999 m.) ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (2009 m.). Jam buvo suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto Garbės profesoriaus vardas (2009 m.).

Jis buvo valstybinės Jono Basanavičiaus premijos, skiriamos už etninių kultūrinių tradicijų plėtotę, laureatas (1994 m.). Už knygą "Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai. Kėdainiai" A. Tyla gavo Lietuvos Mokslų akademijos Simono Daukanto premiją (2004 m.), už monografiją "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas per dvidešimtmetį karą (1648–1667)" – Lietuvos Mokslų akademijos ir Lietuvos banko Vlado Jurgučio premiją (2010 m.).

Jis buvo apdovanotas Teresės Mikeliūnaitės Anykščių kultūros premija (2005 m.), buvo pirmasis Anykščių rajono Garbės pilietis (nuo 2009 m.). Minint Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metus, jam buvo suteiktas "Lietuvos šviesuolio" titulas (2012 m.). Jis buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos Seimo įsteigtu Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu "Tarnaukite Lietuvai" (2014 m.) už pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui.

Pašto vokų serijoje "Jie kūrė antrąją nepriklausomą Lietuvos Respubliką" išleistas A. Tylai skirtas vardinis suvenyrinis vokas (autorius – Antanas Rimantas Šakalys, 2006 m.). Pašto vokų serijoje "Lietuvos valstybės tūkstantmečio 100 iškiliausių asmenybių" išleistas kitas jam skirtas vardinis suvenyrinis vokas (autorius – A. R. Šakalys, 2009 m.).

Laisvalaikį skirdavo kelionėms, domėjosi savo gimtojo krašto ir giminės istorija.

Vedė 1958 m., žmona Romualda Blažytė-Tylienė (1933–2012) – ikimokyklinio auklėjimo pedagogė. Liko našlys. Vaikai: Audronė Tylaitė-Mockienė (g. 1960 m.) ir Gediminas Tyla (g. 1972 m.), vaikaičiai Martynas, Vytenis, Gabrielė, Antanas, provaikaitė Elzė.

Mirė 2018 m. lapkričio 23 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse šeimos kape (78 sektorius, 1 eilė, 15 kapas). Kapą ženklina horizontali pilko šlifuoto akmens paminklinė kompozicija su virš jos iškylančia kaltos geležies saulute ir įrašu baltomis raidėmis: "Romualda Tylienė 1933–2012 / Antanas Tyla 1929–2018" (autorius – skulptorius Tadas Gutauskas, 2012 m.).