Tėvas Povilas Tubys.

1944 m. K. Tubys išėjo partizanauti, pasirinko Garnio slapyvardį, 1944–1945 m. buvo Alfonso Bagdono-Aro būrio, 1945–1947 m. – Nikodemo Liškausko-Beržo būrio partizanas. 1947 m. žuvus Beržui, pasikeitė slapyvardį į Žvalgo ir 1947–1948 m. buvo Petro Kuktos-Girininko būrio partizanas.

1948 m. rugsėjį įkūrus Didžiosios Kovos apygardos "B" rinktinės 4-ąją kuopą, K. Tubys tapo Žvalgo būrio vadu ir šias pareigas ėjo iki 1951 m. rudens. 1949 m. liepą, žuvus Girininko būrio vadovybei ir pasklidus šiam būriui, jis priglaudė į savo būrį jo likučius ir tęsė kovą daugiausia Užunvėžių kaimo apylinkėse. 1949 m. vasarą Žvalgo būryje buvo 12 partizanų.

1951 m. lapkričio 14 d. jis buvo suimtas Kaune, kur nuvyko pas sužadėtinę, ir nuteistas mirties bausme.

Amžininkų prisiminimuose išliko kaip judrus ir drąsus partizanas.

Mirė 1952 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje – buvo sušaudytas MGB kalėjime.

Prisiminimus apie K. Tubį-Žvalgą paskelbė jo kovos bendražygis Bronius Kemeklis-Kerštas knygoje "Nesipriešinti genocidui negalėjom : eilinio partizano atsiminimai" (2015 m.).