Petras KUKTA
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Girininkas
Gimimo data: 1919-00-00
Gimimo vietovė: Trakinių k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Kariškis, laisvės gynėjas, partizanų būrio vadas

2016-04-29   |   Spausdinti

Gimimo data kitų šaltinių duomenimis – 1920 m.

Tėvai: Simonas Kukta (apie 1872 – 1943) ir Julija Kuktienė (1885–1950) – žemdirbiai pasiturintys ūkininkai, šeima turėjo 36 hektarus žemės. Broliai: Stasys Kukta (1912–?) – emigrantas Kanadoje, Bronius Kukta (1918–1944) – laisvės gynėjas, partizanas, žuvęs kovoje, Henrikas Kukta (1923–1944) – laisvės gynėjas, partizanas, žuvęs kovoje, sesuo Viktorija Kuktaitė (1908–1980) – laisvės gynėja, ryšininkė, tremtinė. Dėdės (tėvo broliai): Juozapas Kukta (1873–1942) – vyskupas, švietėjas ir visuomenininkas, Martynas Kukta (1875–1956) – spaustuvininkas, verslininkas. Pusbroliai: tėvo brolio Adomo sūnus Jonas Krizostomas Kukta (1906–1993) – kunigas, vienuolis jėzuitas, tėvo brolio Mykolo sūnus Tomas Kukta (1900–1989) – kariškis, laisvės gynėjas, politinis kalinys ir tremtinys.

Iki 1940 m. P. Kukta buvo Lietuvos kariuomenės karininkas.

1944 m. jis išėjo partizanauti, nuo 1945 m. rudens iki žūties 1949 m. vasarą buvo Didžiosios Kovos apygardos "B" rinktinės Girininko būrio vadas. 1945 m. spalį jo būriui priklausė 16 partizanų.

1948 m. rugsėjį įkūrus "B" rinktinės 4-ąją kuopą, P. Kukta iki 1949 m. vasaros ėjo ir šios kuopos vado pareigas, 1949 m. sausį kuopai, kurią sudarė Girininko ir Kazimiero Tubio-Žvalgo būriai, priklausė 34 partizanai.

Kurklių šile štabo bunkeryje įsirengęs pogrindinę spaustuvę, P. Kukta spausdino partizanų laikraštį "Tėvynei šaukiant".

Žuvo 1949 m. liepos 12 d. štabo bunkeryje Kurklių šile (Adomavos miške, Anykščių r.), per karinę operaciją sunaikinus dvi štabo slėptuves ir žuvus 7 partizanams. Palaikai buvo užkasti Šilinės miške, 1989 m. gegužės 27 d. perlaidoti Kurklių miestelio (Anykščių r.) kapinėse kartu su kitais Kurklių apylinkėse žuvusiais partizanais. 1989 m. spalio mėnesį ant partizanų kapo pastatytas paminklas.

P. Kuktos pavardė iškalta ir Trakinių kaimo kapinėse įrengto monumento žuvusiems laisvės gynėjams memorialinėje lentoje (2006 m.).

Žūties vietoje pastatytas kryžius.

Prisiminimai apie P. Kuktą-Girininką skelbiami jo kovos bendražygio Broniaus Kemeklio-Keršto memuarų leidinyje "Nesipriešinti genocidui negalėjom : eilinio partizano atsiminimai" (2015 m.).