"Tik šeimoje galima užaugti pilnaverčiu savo krašto žmogumi... Saugokite, branginkite šeimas", – kalbėjo teatrologas, teatro istorikas Aleksandras Guobys Anykščių bibliotekoje susitikęs su būreliu anykštėnų.

Iš Varkujų kilęs ir įvairiais giminystės ryšiais su žinomais anykštėnais susaistytas mokslininkas ir publicistas čia pristatė kitokią savo kūrybą – apysaką "Amžinas laukimas".

Jaunystėje keletą metų dirbęs mokytoju ir auklėtoju internate, kur augo pokario Vilniaus našlaičiai, A. Guobys dar prieš keletą dešimtmečių savo mintis apie tokius paauglius patikėjo rankraščiui.

Tačiau šis kūrinys sovietmečiu likęs neišleistas, nes leidėjai jame nerado tuometinį gyvenimą šviesiomis spalvomis piešiančių vaizdų. Tik po kelių dešimtmečių autorius jį rado savo archyve ir pripažino – nors karta pasikeitė, rūpesčiai išliko.

"Tas amžinas laukimas – tai našlaičių viltis sulaukti savo motinos. Vieni jos nepamena, kiti ją mėgina atkurti ar sukurti savo fantazijose, tačiau visi turi tą pačią svajonę: kada nors ją išvysti, sužinoti apie ją, o gal – net ir ją sutikti", – apie savo vyro knygos idėjas pasakojo ir jos ištrauką skaitė A. Guobio žmona aktorė Regina Paliukaitytė.

Pasak apysakos autoriaus, be tėvų užaugę vaikai nepražuvo – maždaug keturi iš penkių užaugo dorais žmonėmis, rado savo laimę, nors dauguma tapo eiliniais darbininkais, negalėjo siekti aukštesnio išsilavinimo.

O pats A. Guobys prisipažino pabėgęs iš darbo vaikų internate į Teatro sąjungą. Jo mokslinę ir leidybinę veiklą, Lietuvos teatro istorijos studijas ir jos populiarinimą pernai apvainikavo sudarytas ir išleistas teatro istorijos patriarchu pripažįstamo Vytauto Maknio (1907-2003) raštų dvitomis.

"Viskas, ką pamatai ar sužinai savo gyvenime, niekur nedingsta, lieka tavyje gyva, todėl kada nors ir ateina noras tomis žiniomis vienaip ar kitaip pasidalinti", – apie savo įvairiapusę kūrybinę veiklą aiškino prozininku tapęs teatro istorikas.

-anykstenai.lt