Aleksandras GUOBYS
  Gimimo data: 1932-03-31
Gimimo vietovė: Varkujų k. (Anykščių r.) »

Trumpai:
Mokslininkas menotyrininkas teatrologas, teatro istorikas, publicistas, visuomenininkas, vadovas

2018-11-26   |   Spausdinti

Seneliai: Juozas Gobis ir Veronika Mikėnaitė-Gobienė, Jonas Šakėnas ir Ona Vaičiūnaitė-Šakėnienė. Tėvai: Feliksas Guobys (1878–?) iš Varkujų – žemdirbys, 1948 m. tremtinys, miręs tremtyje, ir Rozalija Šakėnaitė-Guobienė (1899–?) iš Kalvelių – žemdirbė. Augo penkių vaikų šeimoje, buvo jauniausias. Broliai Povilas Guobys (?–1946) – žuvo pokario kovose ir Antanas Guobys – 1948 m. tremtinys, mirė tremtyje, seserys Faustina ir Birutė – medikės. Teta (motinos sesuo) Emilija Šakėnaitė-sesuo Ksavera (1913–2000) – medikė, vienuolė misionierė.

1940–1944 m. baigė Varkujų pradžios mokyklą, 1944–1946 m. mokėsi Debeikių (Anykščių r.) progimnazijoje, 1946–1950 m. – Utenos gimnazijoje, 1950–1951 m. baigė Vilniaus I suaugusiųjų mokyklą. 1951–1952 m. studijavo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete ekonomiką, bet dėl socialinės kilmės studijas turėjo palikti.

1952–1953 m. A. Guobys dirbo Vilniaus tuberkuliozinėje sanatorijoje sąskaitininku, 1953–1957 m. – Vilniaus pagalbinės mokyklos-internato auklėtoju-mokytoju, atliko privalomąją karinę tarnybą sovietinėje kariuomenėje. 1958–1973 m. jis buvo Lietuvos teatro draugijos metodinio kabineto vedėjas, Aktorių namų direktorius, nuo 1966 m. – Lietuvos teatro draugijos prezidiumo pirmininko pirmasis pavaduotojas.

1953–1960 m. jis neakivaizdžiai studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, 1961–1966 m. – Maskvos (Rusija) A. Lunačiarskio teatro meno institute. 1967–1971 m. baigė Maskvos A. Lunačiarskio teatro meno instituto aspirantūrą.

1973–1992 m. jis dirbo Lietuvos valstybiniame literatūros ir meno archyve, buvo vyriausiasis mokslinis bendradarbis, skyriaus vedėjas, paskui direktorius.

1981 m. Maskvos A. Lunačiarskio teatro meno institute A. Guobys apsigynė menotyros mokslų kandidato disertaciją "Lietuvos dramaturgijos kūrinių interpretacija Lietuvos akademinio dramos teatro scenoje 1940–1978 m.", 1993 m. nostrifikuotas humanitarinių mokslų, menotyros daktaras.

1965–1969 m. A. Guobys dėstė Vilniaus kultūros mokykloje, 1969–1996 m. dirbo Lietuvos konservatorijoje, Lietuvos muzikos akademijoje dėstytoju, buvo docentas.  1996–1997 m. jis buvo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto docentas, nuo 1997 m. – Klaipėdos universiteto docentas, 1993–1999 m. taip pat dėstė Vilniaus universitete.

1992–1997 m. A. Guobys buvo Lietuvos archyvų departamento generalinis direktorius, 1997–2002 m. – Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorius, kol išėjo į pensiją.

Nuo 1991 m. A. Guobys yra jo įkurtos Lietuvos teatro istorijos ir tradicijų draugijos pirmininkas. Jis taip pat yra arba buvo Lietuvos teatrų sąjungos narys, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo narys, Lietuvos Respublikos kultūros ir sporto rėmimo fondo kultūros ekspertų komisijos narys, Meno kūrėjų organizacijų kūrybinių programų rėmimo iš valstybės biudžeto ekspertų komisijos narys.

Nuo 2006 m. jis yra Lietuvos teatro sąjungos fondo žurnalo "Lietuvos scena" redakcijos kolegijos pirmininkas.

Jis parengė ir vedė apie 50 teatro istorijos mokomųjų televizijos ir radijo laidų, skaitė pranešimus apie 20 konferencijų. A. Guobys rengia teatralų sukakčių minėjimus, konferencijas, diskusijas teatro klausimais bei jų medžiagos publikacijas.

A. Guobys parašė ir išleido knygas:

1960 m. – "Lietuvos TSR liaudies artistė Elena Bindokaitė" (informacinis leidinys).

1968 m. – "TSRS liaudies artistas Juozas Siparis" (monografinė apybraiža).

1970 m. – "Jonas Kavaliauskas" (monografinė apybraiža), "Lenino paveikslas lietuvių teatre" (teatro istorijos studija).

1988 m. – "Romualdas Juknevičius : dokumentai, laiškai, pasisakymai, ištraukos iš dienoraščių, straipsniai" (rinkinio sudarytojas).

1989 m. – "Michailo Čechovo pamokos Valstybės teatre 1932" (teatro istorijos studija).

1991 m. – "Lietuviai Amazonijos džiunglėse : svečiuose pas padre-daktarą A. Bendoraitį" (kelionės apybraiža).

1992 m. – "Teatras 1940–1960 m." (teatro istorijos studija).

1995 m. – "Balys Lukošius (1908–1987) : artistas, režisierius, dailininkas, pedagogas : dokumentai, laiškai, pasisakymai, ištraukos iš dienoraščių, straipsniai" (rinkinio sudarytojas).

1997 m. – "Amžinas laukimas" (apysaka, kitas pataisytas leidimas – 2009 m.).

2001 m. – "Lietuvių teatro mokyklos : XX amžiaus pirmoji pusė" (monografija).

2002 m. – "Lietuvių misijos Amazonėje" (su Antanu Saulaičiu, apybraiža, kitas papildytas leidimas – 2015 m.).

2004 m. – "Henrikas Kurauskas" (monografija).

2013 m. – "Slenksčiai" (dokumentinė proza).

2015 m. – "Neblėstantys portretai" (dokumentinės Lietuvos teatro kūrėjų biografijos).

2018 m. – "Ilgesio dainos" (apysaka).

Jis vadovavo darbo grupėms, sudarė ir išleido dokumentinius leidinius: "Muzika. 1940–1960" (1992 m.), "Literatūra 1940–1960" (1992 m.), "Menotyra" Nr. 19 (1993 m.), "Dramos ir muzikinių teatrų premjerų programos 1920–1980" (6 knygos, 1983–1992 m.), "Lietuvos archyvai" Nr. 1-3 (1988, 1990, 1992 m.), parengė ir išleido teatro istoriko Vytauto Maknio (1907–2003) "Raštus" (1 ir 2 tomai, 2009 m.). Periodinėje spaudoje ir knygose A. Guobys paskelbė apie 400 straipsnių teatro ir archyvų, muziejinio darbo klausimais.

A. Guobys apdovanotas Lietuvos teatro sąjungos meno kūrėjų asociacijos premija (2009 m.).

Laisvalaikiu mėgsta dirbti sode, keliauti.

Buvo vedęs, žmona Regina Paliukaitytė-Guobienė (1940–2015) – aktorė, teatro pedagogė. Liko našlys. Dukterys Eglė Guobytė-Bučienė ir Rūta Guobytė-Žiemienė (g. 1968 m.).