KURKLELIAI (Kurklių)
  Gretimos vietovės:
KURKLIAI II | LIEPINĖ (Lipuvka) | OBELYNĖ | PADVARNINKAI (Kurklių) | PAMELIJA | PAPILĖNAI | PAULINAVA | PILVIŠKIAI (Kurklių) | REPEČKAI |

2017-10-13   |   Spausdinti

Kaimas Kurklių seniūnijoje už 7 kilometrų į šiaurės rytus nuo Kurklių. Įsikūręs į rytus nuo kelio Šlavėnai–Kurklių II kaimas. Ribojasi su Paulinavos, Pilviškių, Kurklių II, Repečkų ir Padvarninkų kaimais, Liepinės, Pamelijos ir Obelynės viensėdžiais.

Yra 9 sodybos – 16 gyventojų (2001 m.), 14 gyventojų (2011 m.). Priklauso Kurklių II seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Manoma, jog kaimo pavadinimas kilo nuo upelio, kuris teka per kaimą, ir anksti pavasarį jame ypač smarkiai kurkia varlės.

Kurklelių kaimas įsikūrė buvusiame Kurklelių dvare, kurio savininkas buvo Jengaličevas. 1923 m. kaime buvo 1 sodyba – 40 gyventojų. 1924 m. buvo vykdoma Kurklelių dvaro parceliacija, tuomet kaimas su dvaru turėjo 159,6 ha žemės.

1928–1929 m. jau veikė Kurklelių pradžios mokykla, įsikūrusi Lapinskienės išnuomotose patalpose, tuomet I–III skyriuose mokėsi 31 mokinys. 1931–1932 m. 75 mokinius mokė mokytojas Alfonsas Sabaliauskas. 1939–1940 m. Kurklelių pradinė mokykla dirbo jau nuosavose, nors ne visai baigtose įrengti patalpose (pastatas statytas 1937 m., mokyklai priklausė 3 ha žemės). Tuo metu su I–IV skyrių 32 mokiniais dirbo mokytojas Jonas Baukus, mokyklos vedėjo pareigas ėjęs iki 1945 m. Vėliau šios mokyklos vedėjais dirbo mokytojai: 1945–1953 m. – Valentinas Kontrimavičius, 1953–1956 m. – Vytautas Pūkas, 1956–1959 m. – Vytautas Tušas, 1959 m. sausį–rugsėjį – Danutė Palubinskaitė-Radzevičienė, 1959–1964 m. – Janina Mikučionytė-Petrauskienė, 1964–1978 m. – Elena Ona  Pilkauskaitė-Pūkienė. Jai vadovaujant, 1975 m. Kurklelių pradinė mokykla buvo perkelta į Kurklių II kaimą, nors ir toliau veikė kaip Kurklelių mokykla. Mokyklos pastatas Kurkleliuose išliko, dabar tvarkomas kaip privati valda. 2001 m. Kurklelių pradinė mokykla Kurklių II kaime buvo pertvarkyta į Kurklių pagrindinės mokyklos pradinio ugdymo skyrių, bet šis tais pačiais metais uždarytas.

Nuo 1954 m. Kurkleliuose veikė kaimo biblioteka, XX a. pabaigoje perkelta į Kurklių II kaimą.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Kurklelių buvo ištremtos į Sibirą 2 šeimos.

Nuo 1944 m. iki 1963 m. sausio 12 d. veikė Anykščių apskrities Kurklių valsčiaus (vėliau – Kavarsko, Anykščių rajono) Kurklelių apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Kurklių apylinkės.

1949 m. rudenį kaimas buvo padalintas ir įjungtas į du kolūkius: dalis jo kartu su Kališkų kaimu ir Obelynės viensėdžiu priklausė Puškino kolūkiui, kita dalis kartu su Dirvonų ir Pilviškių kaimais – "Naujos vagos" kolūkiui. Stambinant ūkius, 1951–1962 m. kaimas priklausė "Aušros" kolūkiui, pakeitus jo pavadinimą 1962–1991 m. – "Nevėžio" kolūkiui, kol 1991 m. kolektyvinis ūkis iširo.

Priklauso Užunvėžių parapijai. Kapinių nebuvo.