KALIŠKOS
  Gretimos vietovės:
ANTAKALNIAI | BUTEIKIAI | KURKLIAI | PAVIRINČIAI | REPEČKAI | STARKIŠKIS | ŠILELIS | VYLIAUDIŠKIS |

2013-12-24   |   Spausdinti

Kaimas Kurklių seniūnijoje už 3 kilometrų į rytus nuo Kurklių. Įsikūręs ties Nevėžos ir Virintos santaka į šiaurės rytus nuo abiejų upių, prie vieškelio Užunvėžiai–Šližiai. Ribojasi su Buteikių, Starkiškio, Vyliaudiškio, Pavirinčių, Antakalnių, Repečkų kaimais, Kurklių miesteliu ir Šilelio viensėdžiu.

Yra 13 sodybų – 29 gyventojai (2001 m.), 14 gyventojų (2011 m.). Priklauso Kurklių II seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Manoma, jog kaimo pavadinimas kilo nuo pono Kališkos pavardės.

1923 m. kaime buvo 11 sodybų – 60 gyventojų. 1934 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 123,8 ha.

1939 m. birželio 22 d. buvo pastatytas mūrinis Kališkų kaimo kryžius. Pokario metais jis buvo nugriautas, bet vietinių gyventojų K. Čerkausko ir J. Repečkos iniciatyva 1989 m. birželio 15 d. atstatytas.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Kališkų niekas nebuvo ištremtas į Sibirą.

1949 m. rudenį kaimas kartu su Obelynės viensėdžiu ir dalimi Kurklelių kaimo buvo įjungtas į Puškino kolūkį, kuriam vadovavo pirmininkas Jonas Dūda. Stambinant ūkius, 1951–1962 m. kaimas priklausė "Aušros" kolūkiui, o pakeitus jo pavadinimą 1962–1991 m. – "Nevėžio" kolūkiui, kol 1991 m. kolektyvinis ūkis iširo.

Priklauso Kurklių parapijai. Senosios kaimo kapinės nenaudojamos, laidojimo ženklų nelikę.

Kališkose gyvena literatė Domicėlė Juodžiūnaitė (g. 1927 m.).