MITOŠIŪNAI
  Gretimos vietovės:
ANIOLIŠKIS | JOVARAI | KANAPYNĖ | MICKAPETRIS | PELYŠĖLĖS I | PETKŪNAI | VAŽDĖLĖS | VILKATUPĖ | ŽILIŠKĖS | ŽUDŽGALYS | ŽUKAUSKAI |

2013-11-28   |   Spausdinti

Kaimas Troškūnų seniūnijoje už 13 kilometrų į šiaurę nuo Troškūnų. Ribojasi su Jovarų, Kanapynės, Žudžgalio, Vilkatupės, Žiliškių, Pelekiškio, Pelyšėlių I, Važdėlių, Petkūnų, Žukauskų ir Anioliškio kaimais, Mickapetrio viensėdžiu. Įsikūręs šalia vieškelio Žviliūnai–Surdegis, pietiniu kaimo pakraščiu eina siaurojo geležinkelio Anykščiai–Panevėžys linija.

Yra 39 sodybos – 88 gyventojai (2001 m.), 83 gyventojai (2011 m.). Kaimas yra Mitošiūnų seniūnaitijos centras (nuo 2009 m.). Nuo 2011 m. Mitošiūnuose yra Miško, Mitošiūnų, Sodų ir Žviliūnų gatvės.

1923 m. kaime buvo 31 sodyba – 172 gyventojai. 1926 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 371,96 ha žemės. Kaime veikė grietinės nugriebimo punktas.

Mitošiūnuose veikė Pavasarininkų draugija, Šaulių sąjunga.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Mitošiūnų buvo ištremta į Sibirą 11 asmenų.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į Mitošiūnų kolūkį, vėliau priklausė Mičiurino vardo, Žviliūnų, Surdegio kolūkiams, kol 1991 m. ūkis iširo.

Priklauso Surdegio parapijai. Senosios kaimo kapinės veikiančios, aptvertos geležine ir medine tvora, jose laidojama.

Dabar stambiausias ūkis – Birutės Daunoravičienės (ūkininkavimo kryptis – mišrus ūkis).

Mitošiūnuose 1894 m. gimė kunigas, pedagogas ir publicistas Leonardas Gižinskas, 1927 m. – kalbininkas Kazimieras Kuzavinis.