Kaimas Andrioniškio seniūnijoje už 5 kilometrų į šiaurę nuo Andrioniškio. Ribojasi su Griežionėlių, Gyvatynės, Pagriežių, Zabelynės kaimais, Grumbinų viensėdžiu. Kaimo centre yra Padvarninkų ežerėlis. Per kaimą eina krašto kelias Anykščiai–Kupiškis.

Yra 19 sodybų – 51 gyventojas (2001 m.), 45 gyventojai (2011 m.). Kaimas yra Padvarninkų seniūnaitijos centras (nuo 2009 m.). Jame yra Didžiulių, Padvarninkų, Ulyčios ir Versmės gatvės.

Keletas baudžiauninkų nusipirko žemės iš dvaro ir čia įsikūrė, todėl jų kaimas ir buvo pavadintas Padvarninkais.

1931 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 165,33 ha žemės.

Kaime iki Antrojo pasaulinio karo veikė Pavasarininkų organizacija.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Padvarninkų buvo ištremtos į Sibirą 4 šeimos.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Kalnapilis", vėliau 1972–1992 m. priklausė Andrioniškio kolūkiui, kol šis iširo. Nuo 1949 m. iki 1972 m. vasario 12 d. Padvarninkai buvo "Kalnapilio" kolūkio centrinė gyvenvietė.

Dabar stambiausi ūkiai – Jūratės Pačinskienės (ūkininkavimo kryptis – daržininkystė), Vidmanto Tumo (ūkininkavimo kryptis – mišrus ūkis).

Priklauso Andrioniškio parapijai. Senosios kaimo kapinės, vadinamos Laisvamanių kapais, neveikiančios, likę antkapiniai paminklai. Padvarninkų kapinės yra istorijos paminklas, jos yra Andrioniškio-Viešintų kelio rytinėje pusėje, ant kalvos. Kapinėse palaidota rašytoja Liudvika Didžiulienė-Žmona ir švietėjas Stanislovas Feliksas Didžiulis bei kiti jų šeimos nariai, knygnešys Jonas Šaučiūnas ir jo šeima. 1989 m. Padvarninkų kapinėse buvo pastatytas ąžuolinis kryžius (autorius – tautodailininkas Povilas Bugailiškis).

1929 m. ties Padvarninkų kaimu nukrito meteoritas, labiau žinomas kaip Andrioniškio meteoritas.

Padvarninkuose 1921 m. gimė valstybės tarnautojas Juozas Dilys.