ŠOVENIAI
  Gretimos vietovės:
BUDRIAI | JASONYS II | JURGĖNAI | JUSIŠKIS | MARIJAMPOLIS | MAŽEIKONIAI | MIŠKINIAI (Kavarsko) | PIKTAGALYS (Kavarsko) |

2017-01-20   |   Spausdinti

Kaimas Kavarsko seniūnijoje už 7 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Kavarsko. Ribojasi su Budrių, Ąžuolytės, Jasonių II, Jusiškio, Mažeikonių, Jurgėnų, Miškinių kaimais, kitapus Pienios tvenkinio – Marijampolio ir Piktagalio kaimai. Vakariniu pakraščiu remiasi prie Ukmergės rajono Garbėnų miško. Pietiniame kaimo pakraštyje tyvuliuoja Budrių ežerėlis, šiaurės rytų pakraščiu kaimas glaudžiasi prie Pienios upelio – Nevėžio kairiojo intako ir Pienios tvenkinio. Per kaimą teka upelis Brėškinys – Pienios kairysis intakas, čia yra jo ištakos.

Yra 52 sodybos – 136 gyventojai (2001 m.), 101 gyventojas (2011 m.). Kaimas yra Šovenių seniūnaitijos centras (nuo 2009 m.). Nuo 2011 m. Šoveniuose yra Atžalyno, Beržyno, Miško, Parko, Pienios, Purienų, Sodų ir Tvenkinio gatvės.

Pirmojo pasaulinio karo metais kaimas buvo visiškai sudegintas. 1923 m. Šovenių I kaime buvo 23 sodybos – 133 gyventojai, Šovenių II kaime buvo 11 sodybų – 74 gyventojai. 1931 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 817,33 ha žemės. Šoveniuose veikė grietinės nugriebimo punktas.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Šovenių buvo ištremta į Sibirą 20 asmenų. 1946 m. kaime besiilsinčius Antano Jagėlos-Ąžuolo būrio laisvės gynėjus užklupo ir apsupo NKVD kariuomenė, kautynėse žuvo 18 partizanų, tik septyniems pavyko pabėgti. Keršijant už išdavystę, netrukus buvo išžudyta visa vietinių gyventojų šeima.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Švyturys", vėliau iki 1962 m. priklausė Mičiurino vardo, 1962–1991 m. – "Atžalyno" kolūkiams, kol ūkis iširo. Nuo 1962 m. balandžio 28 d. iki 1991 m. lapkričio 1 d. Šoveniai buvo "Atžalyno" kolūkio centrinė gyvenvietė.

Dabar stambiausias ūkis – Antano Sunklodo (ūkininkavimo kryptis – augalininkystė).

Šoveniuose iki 2017 m. gyveno ir kūrė tautodailininkė audėja Eleonora Aukštakojienė, vasaros sodybą čia turi aktorius Valerijus Jevsejevas. Kaime nuo 2009 m. veikia Budrių bendruomenė, vienijanti Šovenių, Budrių ir Jurgėnų kaimų gyventojus. Nuo 2010 m. vasaromis rengiamos Šovenių dviračių lenktynės (12 km distancija).

Priklauso Kavarsko parapijai. Kapinių nebuvo.

Archeologijos paminklas Šovenių (Budrių) piliakalnis, vadinamas Pakarklos kalnu, yra Pienios tvenkinio krante esančioje atskiroje kalvoje, juosiamoje slėnio daubų. Jis datuojamas I tūkstantmečiu. Aikštelė ovali pailga 30 metrų ilgio ir 25 metrų pločio, su iki 80 cm storio kultūriniu sluoksniu pietiniame ir pietvakariniame šlaituose. Jame rasta apdegusio molio trupinių, šlako, gyvulių kaulų. Piliakalnio šlaitai statūs, 6–10 metrų aukščio. Piliakalnis buvo apardytas ariant bei statant Pienios užtvanką, dirvonuoja. Į pietvakarius nuo piliakalnio 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė.

Kaime išlikusi ir artimųjų saugoma autentiška XX a. pirmosios pusės sodyba – 1931 m. į vienkiemį išsikėlusios tvarkingų ūkininkų Vlado ir Aleksandros Jovaišų šeimos ūkio atminimas. Būdingo šiai vietovei kvadratinio užstatymo plano sodyboje yra gyvenamasis namas, klėtis su vazaune, tvartas su pašarne ir šulinys, pažymėtas 1932 m. data bei meistro įrašu "Just. Marc.", iš klojimo likę vien tik akmeniniai pamatai. Prie keliuko į sodybą išlikę XX a. pirmojoje pusėje sodybos šeimininkų statytas medinis kryžius – vienintelis senasis kryžius šiame kaime.

Šoveniuose 1913 m. gimė laisvės gynėjas, partizanų kuopos vadas Antanas Jagėla-Ąžuolas, 1942 m. – verslininkė Zita Griganavičiūtė-Grigienė, 1951 m. – sporto ir kultūros organizatorius Jonas Liupkevičius.