Kaimas Kurklių seniūnijoje už 5 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Kurklių. Ribojasi su Gudelių, Pakalnių kaimais.

Yra 6 sodybos – 10 gyventojų (2001 m.), 8 sodybos – 7 gyventojai (2011 m.). Priklauso Kurklių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Anksčiau kaimas dar buvo vadinamas Galais.

Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių kareiviai buvo uždegę keletą kaimo sodybų. 1919 m. Vildžiūnuose veikė revoliucinis komitetas, kuriam vadovavo J. Baura. 1923 m. kaime buvo 19 sodybų – 100 gyventojų. 1938 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 308,7 ha žemės. Prieš išskirstymą kaime buvo 27 sodybos, trijose gyveno rusų tautybės žmonės.

1928 m. pradėjo veikti Vildžiūnų pradinė mokykla, kuri įsikūrė Klikūnų sodyboje, paskui perkelta į Baurų sodybą, I–III skyriuose mokėsi 32 mokiniai. 1949 m. mokykla buvo perkelta į Pavirinčių kaimą.

Po Antrojo pasaulinio karo 1951 m. spalio 3 d. iš Vildžiūnų buvo ištremti į Sibirą 4 asmenys – Klikūnų šeima: Antanas Klikūnas (1900–?), Domicelė Klikūnienė (1888–?), Stasys Klikūnas (g. 1930 m) ir Vytas Klikūnas (g. 1928 m.), Tomsko srityje praleidusi iki 1958 m.

1948 m. rugpjūčio 10 d. kaime buvo sukurtas pirmasis Kurklių apylinkėje kolūkis "Pirmyn", jo pirmininku 1948–1950 m. dirbo Vladas Beinoras. 1950 m. vasario 12 d. šis kolūkis buvo prijungtas prie "Gegužės pirmosios" kolūkio, 1950–1951 m. jam vadovavo pirmininkas J. Žukauskas. Toliau stambinanti ūkius ir 1951 m. spalio 25 d. sujungus "Gegužės pirmosios" ir "Gimtosios žemės" kolūkius, kaimas 1951–1962 m. priklausė "Stalino keliu" kolūkiui, kuriam vadovavo Rapolas Janišius. 1962 m. kovo 1 d. sujungus mažus kolūkius, 1961–1992 m. kaimas priklausė Kurklių kolūkiui, kol 1992 m. šis ūkis iširo.

Vildžiūnuose jaunystėje gyveno amatininkas mechanikas, stalius ir fotografas bei liaudies menininkas Juozas Zavaliauskas – artisto Juozo Zavaliausko tėvas.

Priklauso Kurklių parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, laidojimo ženklų nelikę.