VILKABRUKIAI
  Gretimos vietovės:
KUNIGIŠKIAI II (Svėdasų) | ŠVENTUPYS |

2022-07-14   |   Spausdinti

Kaimas Svėdasų seniūnijoje už 9 km į pietus nuo Svėdasų. Ribojasi su Šventupio, Kunigiškių II, Utenos rajono Linskio ir Abromiškio kaimais.

Yra 18 sodybų – 19 gyventojų (2001 m.), 9 gyventojai (2011 m.). Priklauso Butėnų seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Vilkabrukiai (Wilkobruki) minimi Ukmergės apskrities seniūnijų 1765 m. inventoriuose. Priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. 1923 m. kaime buvo 28 sodybos – 130 gyventojų.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Vilkabrukių buvo ištremta į Sibirą 13 asmenų. Vilkabrukiuose ir jų apylinkėse buvo itin stipri laisvės gynėjų kova.

1945 m. balandžio 18 d. (data patikslinta pagal liudininkų prisiminimus) vyko garsiosios Vilkabrukių kautynės. Prie šio kaimo buvo surengta Gedimino kuopos partizanų pasala baudėjams, sutelkta apie 130 partizanų iš įvairių būrių. Vietiniai stribai, netikėtai gavę pastiprinimą, privertė partizanus trauktis.  Vladas  Bagočiūnas-Briedis organizavo pasipriešinimo liniją, o kiti partizanai sėkmingai pasitraukė. Žuvo 11 atsitraukimą dengusių partizanų: Jurgis Bernotas (1925–1945) iš Šiaudinių (Utenos r.), Jonas Janulionis (1922–1945) iš Melaikių (Utenos r.), Povilas Juzėnas (1912–1945) iš Aknysčių (Anykščių r.), Bronius Kerpiškis (1921–1945) ir Bronius Neliupšis (1924–1945) iš Sprakšių (Utenos r.), Benonas Palskys-Skiltuvas (1926–1945) ir Leonas Palskys (1926–1945) iš Aulelių (Anykščių r.), Kazys Putrimas (1920–1945) iš Pauliukiškių (Utenos r.), Jonas Vilutis-Kotas (1920–1945) ir Pranciškus Vilutis-Vyturėlis (1924–1945) iš Užpalių (Utenos r.) bei dar vienas nežinomas partizanas. Kartu buvo sunaikinta apie 20 NKVD kareivių.

Devynių žuvusių partizanų palaikai po kautynių iš Vilkabrukių buvo nuvežti į Vyžuonas (Utenos r.), kur juos numetė ant grindinio prie buvusios sinagogos, vėliau užkasė apkase netoli kapų. Po kelių dienų, pasitraukus NKVD daliniams iš Vyžuonų miestelio, partizanai juos naktį palaidojo kapinėse. B. Palskio bei J. Bernoto palaikus vietiniai gyventojai rado netoli Aulelių kaimo, pastarieji  nebuvo niekinti.

1945 m. liepos 27 d. Vilkabrukių kaime Šmėklos būrio partizanai nukovė 5 Vyžuonų valsčiaus stribus.

1949 m. spalio 4 d. Vilkabrukių kaimo ir Gargažinės miško apylinkėse karinės-čekistinės operacijos metu buvo nušauti trys Vytauto apygardos Liūto rinktinės Šmėklos būrio partizanai: Antanas Grižas-Liepsna (1917–1949) iš Vyžuonų, Juozas Pelionis-Šturmas (1924–1949) iš Kunigiškių II (Anykščių r.) ir Kazys Žvirblis-Radvila (1890–1949) iš Šventupio (Anykščių r.).
 
1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Banga", vėliau priklausė Mičiurino vardo, Svėdasų kolūkiams, kol 1992 m. ūkis iširo.

Po Antrojo pasaulinio karo kaime buvo atidaryta ir iki 1969 m. (su pertrauka 1962–1966 m.) veikė Vilkabrukių pradinė mokykla. Jos vedėjomis dirbo mokytojos: iki 1951 m. – Kristina Mačeikaitė, 1951–1955 m. – Julija Jurkštaitė, 1955–1962 m. – Elena Umbrasaitė-Putrimienė, 1966–1969 m. – Ona Genovaitė Neliubšytė-Leikienė-Makšimienė-Rimaitienė.

Priklauso Vyžuonų (Utenos r.) parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, likę 2 metaliniai kryžiai.

Atkurtosios Vytauto apygardos vado Broniaus Zabulio rūpesčiu Vilkabrukiuose pastatytas ir 2005 m. rugsėjo 17 d. pašventintas atminimo ženklas žuvusiems už Tėvynės laisvę Gedimino kuopos ir Šmėklos būrio partizanams jų žūties vietoje (autorius – dizaineris Romas Navickas).

Vilkabrukiuose 1905 m. gimė kariškis, aviatorius Motiejus Garunkštis, 1928 m. – mokslininkas botanikas Albinas Putrimas. Vilkabrukių kaimo Gargažinių viensėdyje 1899 m. gimė inžinierius Leonas Tuskenis.