BUTĖNAI
  Gretimos vietovės:
GERKONYS | GRIKIAPELIAI | JONONYS | LIEPAGIRIAI | PALAUKIŠKIAI | SAUSALAUKĖ | ŠALTINIAI | ŠLAPIAŠILIS |

2016-07-05   |   Spausdinti

Kaimas Svėdasų seniūnijoje už 7 kilometrų į pietus nuo Svėdasų. Įsikūręs prie Šventosios upės ir Narančio upelio santakos. Ribojasi su Šlapiašilio, Šaltinių, Liepagirių, Grikiapelių, Palaukiškių, Gerkonių, Jononių ir Sausalaukės kaimais. Vakarinėje kaimo dalyje yra Butėnų miškas, pietiniu kaimo pakraščiu teka upė Šventoji.

Yra 78 sodybos – 167 gyventojai (2001 m.), 111 gyventojų (2011 m.). Kaimas yra Butėnų seniūnaitijos centras (nuo 2009 m.). Nuo 2011 m. Butėnuose yra Butėnų, Elnio ir Ramybės gatvės.

Senoliai pasakodavo, jog kadaise čia apsigyveno žmogus, pavarde Butėnas, ir vėliau iš jo giminės išaugo didelis sodžius.

Butėnų dvaro vardas pirmą kartą paminėtas 1671 m. gegužės 13 d. Komarų giminės valdų pasidalijimo akte, XIX a. pradžioje jau minimas tik Butėnų kaimas. Butėnai (Butany) minimi ir Ukmergės apskrities seniūnijų 1765 m. inventoriuose. Priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui.

Butėnai ir jų apylinkės nuo seno garsėjo lietuviškumu ir lietuvybės puoselėjimu, kaimo gyventojai aktyviai priešinosi sulenkėjimui. Tik XIX a. pabaigoje į šias apylinkes buvo atkelta keletas rusų kolonistų šeimų.

Spaudos draudimo laikais kaime veikė slapta liaudies mokykla. 1899 m. caro žandarai užklupo Praną Kaminską, kuris slapčia mokė keliolika Butėnų kaimo vaikų lietuviškai. 1902 m. čia suorganizuotas nelegalus lietuviškas vakaras. 1904–1906 m. kaimo vaikus visose sodybose iš eilės mokė Jonas Juška. Dėl politinių persekiojimų jam emigravus, kaimo vaikus 1906–1909 m. toliau mokė Juozapas Juzėnas, įsirengęs patalpas Balaišių namuose. 1910 m. kaimo bendruomenės iniciatyva Augustino Žvirblio išnuomotose patalpose buvo įkurta rusiška pradžios mokykla, veikusi iki 1914 m., kol pastatas per nelaimę sudegė. Pirmojo pasaulinio karo metais vaikai vėl buvo mokomi namuose.

Nepriklausomoje Lietuvoje 1918 m. rudenį atsikūrus mokyklai, 1918–1921 m. mokytoju dirbo iš Sankt Peterburgo grįžęs Antanas Pliupelis. 1918–1919 m. mokėsi 89 vaikai, mokykla buvo įsikūrusi Felikso Žemaičio namuose be jokios nuomos, tik tėvai aprūpindavo šeimininką malkomis. 1919–1920 m. mokyklai išnuomotose Kasčiaus Žvirblio patalpose vienkiemyje atokiau nuo kaimo veikė I–III skyriai, mokėsi apie 30 mokinių. 1920–1921 m. mokykla persikėlė į nuomojamas patalpas Juozo Barono namuose, buvo 46 mokiniai. Prie mokyklos A. Pliupelis organizavo ir švietimo kursus suaugusiesiems.

Iškėlus A. Pliupelį, nuo 1921 m. Butėnuose mokytojo neliko, todėl 1921–1923 m. mokykla neveikė. Nuo 1923 m. Butėnų pradžios mokykla dirbo įvairiose jai nuomojamose patalpose, kol 1927 m. ilgam įsikūrė ir liko Aloyzo Bražiūno (vėliau – Domijono Prūso) namuose. Ji buvo vieno komplekto su I–IV skyriais, susirinkdavo apie 50 mokinių. Nuo 1923 m. Butėnuose dirbo mokytojai: Musteikis, Balys Brazauskas, Liuda Samaitė, Petras Glemža, Antanina Paškevičiūtė, Ona Kunigėlytė, Stasė Miliušytė-Pumputienė, vėl grįžęs Antanas Pliupelis, 1940–1941 m. – Apolonija Gliaudelytė-Pakštienė. 1930–1931 m. prie pradžios mokyklos buvo atidaryta ir žemės ūkio klasė suaugusiesiems, ją lankė 10 asmenų.

Po Antrojo pasaulinio karo, apie 1954 m., Butėnų pradinės mokykla buvo perkelta į naują jai statytą namą, išlikusį iki šiol. Butėnuose nuo XX a. vidurio dirbo mokytojai Petras Lapelis, Jonas Dagys, Matas Čiučkis, Janė Gaigalaitė, 1951–1957 m. – Stasė Vaičiūnaitė, 1957–1960 m. – Valentina Railaitė, 1960–1971 m. – Irena Guobienė, kol 1971 m. mokykla buvo uždaryta.

1912 m. kaimas vienas iš pirmųjų apylinkėse buvo išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 1278 ha žemės. 1923 m. kaime buvo 75 sodybos – 404 gyventojai. Populiariausia kaimo gyventojų pavardė buvo Žvirblis – ją turėjo kone kas trečio kiemo gyventojai, taip pat buvo penkios Pakštų šeimos.

Kaime buvo gajus paprotys kurti šeimas tarp to paties kaimo jaunuolių, vengiant atėjūnų. XX a. pirmojoje pusėje Butėnai garsėjo smagiomis gegužinėmis, kuriose grodavo vietiniai muzikantai Andriejus Žvirblis, Vincentas Niaura ar Norbertas Vilutis.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Butėnų buvo ištremtas į Sibirą 21 asmuo. 1944 m. gruodžio 23 d. sovietiniai kareiviai, Butėnuose ieškoję besislapstančių nuo mobilizacijos į kariuomenę jaunuolių, suėmė ir vietoje sušaudė brolius Kazį (1919–1944) ir Vladą (1923–1944) Pakštus, o suimtas ir kalinamas trečiasis brolis Bronius Pakštas (1926–1945) susirgo ir mirė 1945 m. balandžio 18 d. Rokiškio kalėjime.

Nuo 1944 m. iki 1954 m. gegužės 25 d. veikė Kupiškio apskrities Svėdasų valsčiaus (vėliau – Anykščių rajono) Butėnų apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Jį likvidavus, apylinkė buvo prijungta prie Šventupio apylinkės.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Banga". Stambinant ūkius, nuo 1950 m. Butėnai priklausė I. Mičiurino vardo kolūkiui, nuo 1950 m. iki 1978 m. kovo 14 d. buvo I. Mičiurino vardo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1978–1992 m. kaimas priklausė Svėdasų kolūkiui, kol šis iširo, kaime vėl privačiai ūkininkaujama. 1992 m. įsteigta Butėnų žemės ūkio bendrovė veiklos nevykdo.

Butėnuose XX a. pabaigoje įkurta ir veikia Petro ir Rūtos Baronų kaimo turizmo sodyba "Barono vila".

Priklauso Svėdasų parapijai. Senosios kaimo kapinės veikiančios, jose laidojama. Kapinėse XX a. paskutiniajame dešimtmetyje pastatytas originalios konstrukcijos medinis kryžius Butėnų kaimo gyventojų, žuvusių partizaniniame judėjime ir sovietiniuose lageriuose, mirusių tremtyje atminimui (autorius – tautodailininkas Valerijonas Jurėnas).

Butėnų kaimo centre išlikęs medinis  kryžius su įrėžta pastatymo data "1892". Prie kaimo kryžkelės pastatytas Šv. arkangelo Mykolo stogastulpis, skirtas Povilui Baronui-Briedžiui ir kitiems Butėnų partizanams (autorius – tautodailininkas Vladas Gaidys, mecenatai – Rūta ir Petras Baronai, 2015 m.). 

Valstybės saugomas regioninio lygmens kultūros vertybių registro objektas (nuo 1993 m., objekto kodas 12210) archeologijos paminklas Butėnų dvarvietė, vadinama Bobkalniu, yra nedidelė kalvelė Šventosios pirmojoje terasoje. Ji ilgą laiką buvo ariama, pietinė jos dalis apsodinta mišku. 1992–1993 m. apžvalginiais tyrimais buvo rastas kultūrinis sluoksnis, sudarytas iš iki 50 cm storio tamsios žemės su pastatų liekanomis, rasta archeologinių radinių: įvairių koklių fragmentų, puodų šukių, monetų ir kitų metalinių dirbinių. Radiniai liudija čia buvus XVII–XIX a. dvarvietę, jos plotas 16680 kv. m.

Valstybės saugomas regioninio lygmens kultūros vertybių registro objektas (nuo 1992 m., objekto kodas 1895) archeologijos paminklas Butėnų pilkapynas, vadinamas Milžinų kapais, yra į pietus nuo Butėnų kaimo, Šventosios upės dešiniajame krante. Pilkapyno plotas 1,3 hektaro, jis datuojamas V–VI a., yra aštuoni 4–10 m pločio ir 0,3–1 m. aukščio žemės sampilai, šešis iš jų juosia akmenų vainikai, iš dalies jau sunykę.

1973 m. spalio 24–25 d. Butėnuose buvo surengta žvalgomoji kraštotyros ekspedicija, kuriai vadovavo Bronė Staikūnienė. Jos metu surinkta medžiaga Butėnų kaimo istorijai saugoma Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos kraštotyros fonde.

Mokytoja kraštotyrininkė Aldona Murmienė sudarė ir išleido šio kaimo žmonių biografijų ir prisiminimų rinkinį "Butėnų kaimo šviesuoliai" (2012 m.).

Butėnuose 1907 m. gimė ir čia gyveno tautodailininkas medžio drožėjas Zenonas Valunta, kaime išlikusi jo sodyba, kurioje iki Z. Valuntos mirties 1997 m. veikė turistų itin gausiai lankomas medžio drožinių sodas, – šiuo metu baigiantis sunykti.

Kaime 2005 m. įkurta ir veikia asociacija Butėnų kaimo bendruomenė (pirmininkė Lendrina Meškauskaitė, nuo 2015 m.).

Butėnų kaimo gyventojai Bronei Valuntienei (g. 1916 m.) 2016 m. balandžio 8 d. sukako 100 metų.

Butėnuose 1886 m. gimė literatas Jonas Juška, 1898 m. – pedagogė ir visuomenininkė Liuda Žvirblytė, 1900 m. – pedagogas ir tremtinys Jonas Mačeika, 1911 m. – ekonomistas ir mecenatas Aleksandras Žemaitis, 1921 m. – bibliografė Ona Pakštaitė-Adomonienė, pedagogas Gediminas Jurgis Baronas ir miškininkas technologas Zenonas Prūsas, 1925 m. – mokslininkė zoologė Janina Prūsaitė, 1939 m. – mokslininkas istorikas kultūrologas, tremtinys Albertas Baronas, 1945 m. – mokslininkė chemikė Vida Judita Šukytė, 1962 m. – muziejininkas ir kraštotyrininkas Raimondas Guobis.