48 metus Anykščių ligoninėje chirurgu dirbęs Giedrutis Klimkevičius anykštėnų minimas geru žodžiu, o pats teigia, kad, vos atvykus į Anykščius, šis miestas jam labai patikęs.

Beveik pusę amžiaus anykštėnus ir ne tik juos gydęs chirurgas Giedrutis Klimkevičius nusprendė: laikas poilsio.

Žmonių itin vertintas medikas „Anykštos“ skaitytojams papasakojo apie savo darbo pradžią Anykščių ligoninėje, kaip keitėsi ligoninė ir gydymas bėgant metams, su kokiais sunkumais ir kuriozais yra tekę susidurti.

„1975 metais čia atvykau dirbti pagal paskyrimą. Prieš tai buvo internatūra Panevėžyje, – kaip prieš 48 metus, užaugęs Alytaus rajone, Dauguose, pateko į kitą Lietuvos kraštą, prisiminė gydytojas G. Klimkevičius. – Studentams buvo labai aktualu dirbti ten, kur būtų suteiktas gyvenamasis plotas, o Anykščiai juo aprūpino. Dėl to šį miestą ir pasirinkau, tačiau atvykęs supratau, kad vis tik su tuo plotu nelabai pasisekė, nes mums skyrė, važiuojant link Svėdasų, tokį kaip ligoninės pastatą. Medinį, krosnimi kūrenamą. Man pasakė, kad galiu čia įsikurti, bet jaunam žmogui, ir dar su šeima – žmona turėjo čia atvažiuoti kiek vėliau, – toks variantas nepatiko. Tačiau mums labai patiko Anykščiai kaip miestas.“

Tad mūsų mieste, niekad nesvajojęs emigruoti ten, kur gydytojų atlyginimai žymiai didesni, chirurgas dirbo iki pat šių metų pradžios. Pagelbėti kolegoms, jei tik prireiks jo pagalbos ir jei Anykščių ligoninė išliks, neatsisako ir dabar.

Plačiau – Sigitos Pivorienės pasakojime...