Tėvai: Jonas Laurinavičius (1890–1968) – žemdirbys ūkininkas, 1949–1957 m. tremtinys, ir Veronika Laurinavičienė (1903–?) – žemdirbė, 1949–1957 m. tremtinė. Brolis Gediminas Laurinavičius (1933–2019) – muzikos pedagogas ir chorvedys, sesuo Liuda Laurinavičiūtė (1933–?) – 1949–1957 m. tremtinė Irkutsko srityje (Rusija).

Buvo pakrikštyta Birutės Stanislavos vardais.

Baigė Traupio pradinę mokyklą, iki 1949 m. pavasario mokėsi Troškūnų (Anykščių r.) vidurinėje mokykloje.

1949 m. balandžio 20 d. B. Laurinavičiūtė su tėvais ir seserimi buvo ištremta į Čeremchovą (Irkutsko sr., Sibiras, Rusija). Nemokėdama rusų kalbos, ji negalėjo lankyti mokyklos, 1949–1951 m. mokėsi namuose. 1951–1954 m. baigė Čeremchovo septynmetę mokyklą, 1954–1957 m. – Irkutsko farmacijos mokyklą, gavo provizoriaus padėjėjos diplomą.

1957 m. liepos 9 d. šeimą paleidus iš tremties, B. Laurinavičiūtė su tėvais grįžo į Lietuvą. Neberadusi namų, ji įsikūrė Varėnoje ir 1957–1962 m. dirbo Varėnos vaistinėje.

1962 m. ji persikėlė į Alytų ir 1962–1989 m. dirbo Alytaus rajono centrinėje vaistinėje asistente, kol susirgusi išėjo į pensiją.

Ištekėjo 1962 m., vyras Romualdas Launikonis – žurnalistas.

Mirė (?)

B. Launikonienės gyvenimas ir veikla pristatyta Reginos Stonkutės-Žukienės sudarytame žinyne "Lietuvos farmacininkų erškėčių keliai" (leidinio "Lietuvos farmacija" II tomas, 2002 m.).