Gintaras VAIČIŪNAS
  Gimimo data: 1962-06-09
Gimimo vietovė: Vėjeliškių k., Anykščių r. »

Trumpai:
Istorikas, kraštotyrininkas, valstybės tarnautojas, visuomenininkas

2024-03-18   |   Spausdinti

Tėvai: Antanas Algirdas Vaičiūnas (1938–2023) ir Vilhelmina Vaičiūnienė (g. 1941 m.). Augo trijų vaikų šeimoje, buvo vyriausias. Broliai: Eugenijus Vaičiūnas (g. 1966 m.) ir Saulius Vaičiūnas (g. 1970 m.).

1969–1980 m. baigė Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą. 1980–1985 m. studijavo Vilniaus pedagoginio instituto Istorijos-pedagogikos fakultete, įgijo istorijos, visuomenės ir teisės pagrindų mokytojo išsilavinimą.

1985–1990 m. G. Vaičiūnas dirbo Svėdasų (Anykščių r.) vidurinėje mokykloje (dabar – Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazija) ir Anykščių A. Vienuolio vidurinėje mokykloje (dabar – A. Vienuolio progimnazija) istorijos, visuomenės ir teisės pagrindų mokytoju.

1990–1991 m. jis buvo A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus Kultūros istorijos skyriaus vedėjas.

1991–1997 m. G. Vaičiūnas gyveno ir dirbo Vilniuje. 1991–1992 m. jis buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) komisijos darbo grupės narys, 1992–1997 m. – pirmasis Lietuvos genocido aukų muziejaus direktorius bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Atminimo programų skyriaus vedėjas.

Grįžęs į Anykščius, 1998–2000 m. jis dirbo A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje atminimo programų koordinatoriumi.

2000–2020 m. G. Vaičiūnas dirbo Anykščių rajono savivaldybės administracijoje. 2000–2016 m. jis buvo Bendrojo ir juridinio skyriaus vyriausiasis specialistas, 2016–2020 m. – Savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas (mobilizacijai ir civilinei saugai). Jis vadovavo Anykščių rajono savivaldybės karo prievolės atrankos komisijai.

2006–2007 m. jis studijavo Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakultete, įgijo viešojo administravimo magistro išsilavinimą su regionų plėtros specializacija.

Nuo 2021 m. jis dirba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, yra Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento Istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausiasis istorikas.

Jis yra Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narys, šios Sąjungos Anykščių filialo narys, nuo 2021 m. rugsėjo – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Anykščių filialo pirmininkas.

G. Vaičiūnas yra Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narys, šios draugijos revizorius (nuo 2012 m.). Jis tyrinėja XX a. vidurio sovietinių represijų ir partizaninės kovos istoriją Anykščių krašte, kaupia ir publikacijose bei pranešimuose apibendrina dokumentinę informaciją. Jis sudarė Anykščių krašto partizanų, jų žūties bei įamžinimo vietų žinyną-žemėlapį (2014 m.).

G. Vaičiūnas sudarė ir išleido kraštotyros informacinius leidinius "Šimonių-Ramuldavos girios ir jų apylinkių gidas" (2014 m.) ir "Žuvusių Anykščių krašto partizanų žinynas" (2018 m.), parašė ir išleido istorijos monografiją "Kolaboravimas ir patriotizmas Anykščių krašte 1920–1941 m." (2023 m.).

Jis apdovanotas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos medaliu "Už nuopelnus Lietuvai" (2018 m.). Lietuvos Respublikos 100-mečio proga jis apdovanotas Anykščių rajono savivaldybės "Šimtmečio anykštėno" atminimo ženklu (2019 m.). Už pilietiškumo ir demokratijos skatinimą Lietuvos Respublikos Seimas jį apdovanojo G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu "Tarnaukite Lietuvai" (2024 m.).

Vedęs, žmona Janė Vaičiūnienė (g. 1960 m.). Vaikai: Gediminas Vaičiūnas (g. 1986 m.), Romualdas Vaičiūnas (g. 1992 m.) – sportininkas sunkiaatletis, sporto organizatorius, ir Viktorija Vaičiūnaitė (g. 1997 m.).