Mokėsi Kavarsko (Anykščių r.) vidurinėjs mokykloje. 1969–1973 m. baigė Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, įgijo medžio apdirbimo meistro specialybę.

A. Jurkėnas dirbo Kavarsko kultūros namuose meno vadovu, buvo "Anykščių vyno" gamyklos ir Panevėžio dailės kombinato dailininkas, Anykščių miškų urėdijos rekreacijos darbuotojas.

Jis gyvena ir kuria Janušavos kaime (Anykščių r.), yra medžio drožėjas ir kryždirbys.

Idėjų kūrybai jis sėmėsi iš Pauliaus Galaunės knygų, polinkį kurti tradiciškai lėmė technikume įskiepytos sekimo liaudies meno pavyzdžiais pamokos.  XX a. 9-ajame dešimtmetyje jis pradėjo kurti kryžius ir stogastulpius, sukūrė ir pastatė daugiau negu 50 paminklų Anykščių ir Ukmergės rajonuose.

Svarbiausi A. Jurkėno monumentalieji medžio drožiniai:

1988 m. – kryžius Maželiuose (Anykščių r.) prie sodybos.

1989 m. – stogastulpis Varnelių kaime (Anykščių r.) ties buvusia Žemaičių sodyba, stogastulpis Atgimstančiai Lietuvai Levaniškių kaime (Anykščių r.).

1990 m. – kryžius pakelėje Nausodėje (Anykščių r.).

1991 m. – Šv. Jono Krikštytojo koplytstulpis prie Kavarsko tufų šaltinio (jo paties restauruotas 2022 m.), drožinėtas kryžius su angelais ant pedagogo Jono Daniūno kapo Kavarsko kapinėse.

1993 m. – kryžius Traupio (Anykščių r.) bažnyčios šventoriuje, du kryžiai Kavarsko bažnyčios šventoriuje, kryžius Dabužių (Anykščių r.) bažnyčių šventoriuje, kryžius Šeimyniškiuose (Anykščių r.) prie Petronių sodybos, pirmasis Kryžiaus kelio kryžius Didžiosios Kovos apygardos A rinktinės 1-ojo bataliono partizanams atminti Kadrėnų senųjų kapinių memoriale (Ukmergės r.).

1996 m. – kryžius skvere prie Kavarsko bažnyčios šioje vietoje 1944–1953 m. niekintiems žuvusiesiems už laisvę atminti.

Jo sukurti kryžiai stovi Kavarsko ir Burbiškio kapinėse, Repšėnų kaime, stogastulpis – Levaniškių kaime. Jis yra medžio drožėjų plenerų dalyvis.

A. Jurkėno gyvenimas ir veikla pristatoma biobibliografiniame žodyne "Anykščių tautodailininkai" (2024 m.).

Laisvalaikiu mėgsta būti gamtoje, žvejoti, žiūrėti filmus.