PIKTAGALYS (Kavarsko)
  Gretimos vietovės:
MALGAŽATAVA | MARIJAMPOLIS | MIŠKINIAI (Kavarsko) | PIENIONYS (Kavarsko) | ŠOVENIAI |

2016-12-02   |   Spausdinti

Kaimas Kavarsko seniūnijoje už 8 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Kavarsko. Ribojasi su Miškinių, Marijampolio, Pienionių ir Malgažatavos kaimais, kitapus Pienios tvenkinio – Šoveniai. Pietiniu pakraščiu glaudžiasi prie Pienios tvenkinio, šiauriniu pakraščiu – prie kelio Kavarskas–Traupis.

Yra 14 sodybų – 22 gyventojai (2001 m.), 15 gyventojai (2011 m.). Priklauso Janušavos seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Senieji kaimo gyventojai juokaudami pasakydavo: "piktas galas". Gal dėl piktų gyventojų kaimas ir turi tokį pavadinimą.

1923 m. kaime buvo 32 sodybos – 139 gyventojai. 1934 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 253,83 ha žemės.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Piktagalio buvo ištremta į Sibirą viena šeima. 1949 m. gegužės 31 d. Piktagalio miške MVD kariuomenė apsupo Drąsučio būrio partizanus. Mūšyje, trukusiame 2 valandas, žuvo 6 partizanai, 1 buvo suimtas.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Nauja vaga", vėliau priklausė "Pergalės", "Gintaro" kolūkiams, kol 1992 m. ūkis iširo.

Priklauso Kavarsko parapijai. Kapinių nebuvo.

Archeologijos paminklas Piktagalio (Marijampolio) piliakalnis yra už 1,3 km į vakarus nuo kaimo sodybų, Pienios tvenkinio pakrantės aukštumos kyšulyje, Pienios santakoje su bevardžiu upeliuku. Jis datuojamas II tūkstantmečio pradžia. Piliakalnio aikštelė ovali pailga 37 metrų ilgio ir 28 metrų pločio, 3 metrais žemiau aikštelės šlaite apjuosta pylimu, kuris geriausiai išliko rytinėje ir vakarinėje dalyse, o šiauriniame šlaite tėra 2 metrų pločio terasa. Šiaurės vakarų šlaite prieš pylimą dar yra iškastas 9 metrų pločio, 4 metrų gylio, 5 metrų pločio dugne griovys, už kurio supiltas 4 metrų aukščio, 14 metrų pločio pylimas. Pietrytinėje pusėje yra 3 metrų pločio griovys, už kurio supiltas 1 metro aukščio, 12 metrų pločio pylimas. Pietiniame šlaite 1 metras žemiau aikštelės yra 8 metrų pločio terasa. Aikštelėje yra kultūrinis sluoksnis. Šlaitai statūs, 10–16 metrų aukščio, šiaurinis šlaitas viršutinėje dalyje tarp terasos ir aikštelės pastatintas. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais. Į šiaurę nuo piliakalnio, kitapus daubos, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė.

Apie 1 km į pietvakarius nuo sodybų, kalvoje, kurios šlaitas leidžiasi į buvusį Pienios slėnį, yra archeologijos paminklas – Piktagalio senkapis, datuojamas XIII–XVII a. Jis tyrinėtas 1971 m. Čia rasti 2 degintiniai, 42 griautiniai ir 1 suardytas nedeginto žirgo kapas. Griautiniai kapai yra XV a. – XVI a. pirmosios pusės ir XVI a. antrosios pusės – XVII a. Rasta geležinių kirvių, žalvarinių papuošalų, monetų.

Piktagalyje 1862 m. gimė knygnešys Juozas Maldžius, 1925 m. – aktorius Izidorius Petrikas, 1928 m. – laisvės gynėjas, partizanų kuopos vadas, visuomenininkas Jonas Kadžionis-Bėda, 1946 m. – pedagogas, laisvės gynėjas Antanas Kadžionis, 1959 m. – tautodailininkas Valentas Survila.