Anykštėnų biografijų žinynas

Tėvai: Jonas Butėnas (1882–1946) ir Apolonija Varnaitė-Butėnienė (1893–1975). Brolis ir sesuo: Bronislovas Butėnas (1918–2003), Albina Butėnaitė-Stanionienė (1921–1993). Giminaičiai: (pusbrolis, tėvo brolio Petro sūnus) Domas Butėnas (1926–2011) – mokslininkas istorikas, archyvistas, (antrosios eilės pusbrolis, tėvo pusbrolio Mykolo sūnus) Juozas Butėnas (1898–1976) – kariškis.

1920 m. sausio 24 d. Anykščių bažnyčioje jį pakrikštijo vikaras Jonas Steponaitis, krikštatėviais buvo Dominykas Varnas ir Petronėlė Butėnaitė.

Tėvams persikėlus, nuo 1920 m. augo Anykščiuose, nuo 1922 m. – Kaune, mokėsi Kauno "Darželio" pradinėje mokykloje, 1938 m. baigė Kauno "Aušros" gimnaziją. 1938–1943 m. studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete, bet 1943 m. vokiečiams universitetą uždarius, liko be diplomo. 1943–1944 m. jis gyveno ir dirbo Vilniuje.

Antrosios sovietinės okupacijos pradžioje 1944 m. J. Butėnas, vengdamas mobilizavimo į sovietinę kariuomenę, persikėlė į Rokiškį ir ten pasiliko iki gyvenimo pabaigos.

1944–1947 m. jis dirbo Ragelių (Rokiškio r.) progimnazijoje lietuvių kalbos, istorijos ir kūno kultūros mokytoju, 1945–1947 m. buvo Rokiškio apskrities Liaudies švietimo skyriaus inspektorius, vėliau kiek laiko – ir šio skyriaus vedėjas.

1945–1950 m. jis neakivaizdžiai studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, baigė studijas su pagyrimu ir įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo išsilavinimą.

Nuo 1947 m. pradėjęs dirbti Rokiškio mergaičių, vėliau ir berniukų progimnazijose mokytoju, J. Butėnas tęsė pedagoginę veiklą Rokiškio miesto mokyklose iki 2000 m., iki pat savo gyvenimo pabaigos, dėstė lietuvių, vokiečių ir anglų kalbas. Jis taip pat teisėjaudavo moksleivių sporto varžybose, rengė mokinių žygius gamtai pažinti. Jis kiek laiko dirbo ir Rokiškio Edvardo Tičkaus vidurinės mokyklos mokymo dalies vedėju, bet sovietinio saugumo pareigūnams išsiaiškinus jo praeitį, nuo šių pareigų buvo nušalintas.

1958–1963 m. jis tęsė neakivaizdines studijas Vilniaus pedagoginiame institute, studijas baigė su pagyrimu ir įgijo ir anglų kalbos mokytojo išsilavinimą.

Šalia pedagoginės veiklos J. Butėnas buvo leidyklos "Vaga" vertėjas. Iš anglų kalbos jis išvertė, o leidykla išleido 7 romanus.

J. Butėno vertimų iš anglų kalbos leidiniai:

1966 m. – Alano Sillitou "Durų raktas" (romanas).

1968 m. – Čarlzo Dikenso "Pomirtiniai Pikviko klubo užrašai" (romanas, 2-oji pataisyta laida – 2007 m., 3-oji laida – 2018 m.).

1970 m. – Roberto Penno Warreno "Karaliaus visa kariauna" (romanas).

1971 m. – Williamo Thackeray "Snobų knyga" (romanas).

1973 m. – Tobiaso Georgo Smolletto "Hamfrio Klinkerio kelionė" (romanas).

1976 m. – Georgo Mereditho "Egoistas" (romanas).

1979 m. – Roberto Crichtono "Kameronai" (romanas).

Nuo 1978 m. nebegavęs vertimo užsakymų iš leidyklos, J. Butėnas dar išvertė Arthuro Hailey romaną "Viešbutis" bei Charlottės Brontės romaną "Šerlė", tačiau jie liko neišleisti. Vėliau jis išvertė porą pjesių Rokiškio liaudies teatrui.

Amžininkų prisiminimuose išliko kaip aukštos kultūros eruditas, reiklus aplinkiniams ir sau.

Laisvalaikiu domėjosi krepšiniu, dalyvavo meno mėgėjų veikloje: dainavo choruose, ansambliuose, vaidino Rokiškio liaudies teatro spektakliuose nuo pirmojo pastatymo.

Buvo vedęs, žmona Bronislava Šakalytė-Butėnienė (1922–2005) – lietuvių kalbos ir choreografijos mokytoja, kultūros organizatorė. Sūnūs: Saulius Butėnas (g. 1949 m.) – mokslininkas biochemikas, emigrantas JAV, ir ? Butėnas.

Mirė 2000 m. vasario 22 d. Rokiškyje.

J. Butėno gyvenimas ir veikla pristatyta Vytauto Gasiūno biografiniame rinkinyje "Rokiškio žemės šviesuoliai" (2001 m.).