Rudolfas BARANIKAS
  Kitos pavardės, slapyvardžiai: Ruven Baranik, Ruvim Baranik
Gimimo data: 1920-08-10
Gimimo vietovė: Kremenčukas (Poltavos sritis, Ukraina)

Trumpai:
Dailininkas tapytojas, literatas, publicistas, dailės pedagogas, visuomenininkas

2021-03-04   |   Spausdinti

Seneliai: Michelis Baranikas (1853–1930) ir Rachelė Burštein-Baranik (1855–1929) – abu anykštėnai, mirę ir palaidoti Anykščių žydų kapinėse. Tėvai: Elijas Baranikas (?–1941) ir Michla Komaiko-Baranikienė (?–1941).  Sesuo Rachelė Baranikaitė (?–1941), brolis Josifas (Joselis, Joseph) Baranikas (g. 1923 m.) – kalbininkas lituanistas, emigrantas JAV. Tėvai ir sesuo žuvo 1941 m. vasarą Anykščiuose – buvo sušaudyti vokiečių okupacijos pradžioje kartu su kitais Anykščių žydais. Dėdė (motinos brolis) Solomonas Boruchas Komaiko (1879–1957) – žurnalistas, verslininkas ir visuomenininkas.

Tėvai Pirmojo pasaulinio karo metais kartu su kitais karo pabėgėliais buvo pasitraukę į Rytus, gyveno Rusijoje, vėliau Ukrainoje. Jiems apie 1920 m. grįžus į Lietuvą, nuo kūdikystės R. Baranikas augo ir mokėsi Anykščiuose, baigė žydų pradžios mokyklą, 1935 m. – Anykščių progimnaziją. Mokykliniais metais pamėgo dailę ir literatūrą. 1936–1938 m. jis toliau mokėsi Kaune.

Jausdamas Europoje bręstančią karo grėsmę, 1938 m. R. Baranikas išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas studijuoti humanitarinių mokslų. Atsisakęs sionistinių pažiūrų dėdės S. B. Komaiko globos ir finansinės paramos, jis pasirinko laisvo menininko kelią, uždarbiaudamas pragyvenimui. Gyvendamas ir mokydamasis Čikagoje, jis pradėjo rašyti kairiųjų pažiūrų lietuvių emigrantų spaudoje – "Vilnyje", vėliau "Laisvėje", paskelbė eilėraščių, recenzijų, literatūrinių straipsnių, pasirašydamas Anykštėno, J. Šilėno, Miškūno slapyvardžiais. Puikiai mokėjęs lietuvių kalbą, vėliau jis buvo pakviestas dirbti JAV lietuvių laikraščio "Vilnis" redaktoriumi.

Dar neturėdamas JAV pilietybės, 1942 m. R. Baranikas savanoriu išėjo į kariuomenę ir 1942–1946 m. tarnavo JAV karinėse pajėgose, dislokuotose Europoje, dalyvavo Antrajame pasauliniame kare, 1945–1946 m. kiek laiko buvo JAV Karo vyriausybės Denacifikacijos grupės seržantas. Asmeniškai patyręs karo baisumus, šiuo laikotarpiu jis tapo principingu pacifistu.

1946 m. grįžęs į JAV, 1946–1947 m. R. Baranikas studijavo Čikagos Meno institute, 1947–1949 m. lavinosi Niujorko Meno studentų lygoje, kartu dirbdamas konsultantu. Gavęs jaunų karo dalyvių edukacijai skirtą trejų metų valstybės stipendiją, 1949–1950 m. jis toliau studijavo Paryžiuje, Academie Julian ir Fernand Leger studijoje, pas profesorių Fernaną Ležė (Fernand Leger).

Pirmoji personalinė R. Baraniko tapybos paroda buvo surengta 1951 m. Paryžiuje ir spaudoje gerai įvertinta.

1951 m. jis grįžo į Niujorką ir buvo profesionalus dailininkas, pragyveno dalyvaudamas parodose, rašydamas recenzijas meno leidiniams, bendradarbiaudamas lietuvių kairiosios pakraipos spaudoje. 

1960–1990 m. R. Baranikas vadovavo Niujorko meno pasaulio politiniam judėjimui, dėstė privačiame Prato institute ir Meno studentų lygoje (Pratt Institute and the Art Students League) Niujorke, buvo profesorius.

R. Baranikas laikomas protesto menininku ir formalistu, tęsiančiu abstrakčiosios tapybos tradicijas, o jo tapyba apibūdinama kaip politinis abstrakcionizmas.

Vėlyvoji jo kūryba persmelkta sūnaus netekties ir yra neišvengiamybės, vadinamos mirtimi, meninis apmąstymas. Paveiksluose dominuoja dvi pagrindinės spalvos, juoda ir balta, lyg išorinio ir vidinio pasaulių regėjimas juodumos "šviesoje".

Žinomiausi R. Baraniko dailės kūriniai:

1952 m. – "Gimtinė".

1960 m. – "Ramus miegas".

1964–1979 m. – ciklas "Napalmo elegija", ciklas "Nakties dangaus elegijos", ciklas "Žodžiai" (24-ojo amžiaus anglų kalbos žodynas).

1965–1995 m. – ciklas "Balta tyla".

1976 m. – "Mėnulis virš Vietnamo".

1980 m. – "Be žodžių".

1986 m. – "Miegok ramiai".

1987 m. – "Slenkantys mėnuliai".

1992–1993 m. – ciklas "Kovojantys mėnuliai".

Politikoje R. Baranikas laikėsi kairiųjų pažiūrų, dalyvavo įvairiose menininkų protesto akcijose, pats jas organizavo, tapydamas plakatus ir leisdamas lankstinukus. Jis dalyvavo sąjūdyje prieš karą Vietname, tuo metu sukurdamas bene ryškiausią savo kūrybos ciklą "Napalmo elegija".

R. Baraniko kūrinių yra Moderniojo meno muziejaus, Whitney Amerikos meno muziejaus, Naujojo Šiuolaikinio meno muziejaus, Hirshorn muziejaus Vašingtone, Stokholmo (Švedija) Moderniojo meno muziejaus, Bruklino muziejaus ir daugelio kitų muziejų bei universitetų kolekcijose.

Personalinės jo parodos buvo surengtos Exit Art galerijoje Niujorke, Bostono universiteto galerijoje. R. Baranikas dalyvavo Whitney muziejaus metinėse parodose, "Committed to Print" parodoje Moderniojo meno muziejuje, jo darbai buvo eksponuojami Maskvoje (Rusija) surengtoje trisdešimties žymiausių Amerikos menininkų parodoje "Tapyba tapybai mirus".

Šiuolaikinio meno klausimais R. Baranikas parašė daug straipsnių Amerikos žurnaluose, JAV ir Didžiosios Britanijos lietuvių spaudoje, rašė eiles, atsiminimus.

Su savo darbais R. Baranikas ne kartą lankėsi Lietuvoje, kartu su žmona dailininke M. Stevens dalyvavo dailininkų diskusijose. Paskutinį kartą į Lietuvą jis atvyko 1996 m., Vilniaus šiuolaikinio meno centre surengė parodą, skirtą tėvui, motinai ir mažametei sesutei, žuvusiems gimtųjų Anykščių šiluose. Vilniaus šiuolaikinio meno centrui tuomet jis padovanojo abstrakciją "Gimtinė". Lankydamasis Anykščiuose, jis parėmė Gintaro Ražansko kraštotyros leidinio "Anykščių Jono Biliūno gimnazija" (1998 m.) leidybą.

Lietuvos dailės muziejui jis dovanojo tris savo paveikslus antikarine tematika.

Už dailės kūrybą R. Baranikas buvo apdovanotas Gugenheimo prizu, JAV Nacionalinio meno ir literatūros instituto bei Nacionalinės meno ir literatūros akademijos premijomis.

Vedė 1948 m. Niujorke, žmona May Stevens (1924–2019) iš Bostono (JAV) – dailininkė tapytoja, visuomenininkė feministė. Sūnus Stevenas Baranikas (1949–1981) – menininkas fotografas.

Mirė 1998 m. kovo 6 d. Eldorado at Santa Fe (Naujosios Meksikos valstija, JAV). Vykdant jo valią, kremuotų jo palaikų pelenus žmona ir bičiuliai išbėrė virš pasaulio vandenų.

Anykščių miesto bendruomenių iniciatyva R. Baraniko atminimui Anykščių senamiestyje pastatytas vardinis suoliukas su įrašu "Gyvenimo paveikslui pakanka ir poros spalvų". / Rudolfas Baranikas (19201998). / Anykščių vaikas. Lietuvos patriotas. Pasaulio taikos dailininkas" lietuvių ir anglų kalbomis (2012 m.).

R. Baraniko 100-mečio proga Rimantas P. Vanagas parašė ir išleido meninės dokumentikos knygą apie jį "Žiemos nakties dangaus elegijos" (2020 m.).