Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Apolonija PAKŠTIENĖ
2023-09-23

Vardas: Apolonija
Pavardė: PAKŠTIENĖ
Kitos pavardės, slapyvardžiai: Gliaudelytė
Gimimo data: 1914-08-07
Gimimo vieta: Ryga (Latvija)

Trumpai:
Pedagogė pradinių klasių mokytoja, visuomenininkė, tremtinė


Tėvai: Povilas Gliaudelis (1884–1966) ir Marijona Ilevičiūtė-Gliaudelienė (1884–1960). Brolis Jonas Gliaudelis (1908–1997), sesuo Ona Gliaudelytė-Kireilienė (1909–1983).

Augo lietuvių emigrantų darbininkų šeimoje Rygoje, paskui, artėjant Pirmojo pasaulinio karo frontui, su tėvais pasitraukė į Rytus ir 1914–1922 m. augo Sverdlovske (Rusija). 1922 m. šeima grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kaune. Mokėsi Kaune, kur baigė 4 klasių pradžios mokyklą ir aštuonias gimnazijos klases. 1934–1937 m. baigė Tauragės mokytojų seminariją ir įgijo mokytojos išsilavinimą.

1938–1939 m. A. Gliaudelytė dirbo Saudininkų (dabar – Maironiai, Kelmės r.) pradžios mokykloje jaunesniąja mokytoja. 1939 m. ji persikėlė į Svėdasus (Anykščių r.) ir 1939–1941 m. dirbo Butėnų (Anykščių r.) pradžios mokykloje mokytoja ir šios mokyklos vedėja, buvo Svėdasų šaulių būrio narė.

1941 m. rugsėjo–spalio mėnesiais ji dirbo Duokiškio (Rokiškio r.) pradžios mokyklos mokytoja, paskui 1941–1942 m. buvo Svėdasų pradžios mokyklos mokytoja, 1942–1944 m. – Vyžeičių (Rokiškio r.) pradžios mokyklos mokytoja, 1944–1945 m. – Pauriškių (Anykščių r.) pradinės mokyklos mokytoja, 1945–1947 m. vėl buvo Svėdasų pradinės mokyklos mokytoja ir Svėdasų progimnazijos piešimo mokytoja.

Už tai, kad jos vyras buvo Nepriklausomos Lietuvos policijos pareigūnas, paskui dalyvavo pogrindžio kovose ir slapstėsi, 1947 m. gruodžio 31 d. A. Pakštienė su vaikais Rimantu, Valdemaru Algimantu ir Nijole buvo ištremta į Sibirą (Rusija).

1948–1958 m. ji su vaikais gyveno Tarbos lageryje Zirensko rajone, Tomsko srityje, dirbo Simanovkos mokykloje, kur tremtinių ir vietinių gyventojų vaikus mokė vokiečių kalbos, piešimo ir rankdarbių. Už religinio turinio piešinius valdžios pašalinta iš mokyklos, kiek laiko dirbo valgykloje bufetininke. Vėliau ji sugebėjo grįžti į mokyklą, vėl dirbo darbų mokytoja, mokė vaikus piešti, siūti.

Tarp lietuvių tremtinių ji subūrė mėgstančius dainuoti ar šokti ir ėmė rengti koncertus.

1958 m. pas A. Pakštienę iš Komijos (Rusija) atvykus ten bausmę atlikusiam vyrui, 1958–1960 m. šeima gyveno kartu, kol vėl buvo ilgam atskirta.

1960 m. A. Pakštienė su vaikais grįžo į Lietuvą, apsistojo Kaune pas seserį, paskui mėgino kurtis Svėdasuose. Negavusi sovietinės valdžios leidimo dirbti mokykloje, persekiojama dėl tremties, ji vertėsi iš įvairių darbų: pardavinėjo kino bilietus, dirbo sąskaitininke, buvo įsidarbinusi valgykloje, ligoninėje, vaikų darželyje, dirbo prekybininke, kol išėjo į pensiją.

A. Pakštienė aktyviai dalyvavo Svėdasų kultūriniame gyvenime, buvo meno saviveiklos entuziastė ir renginių režisierė, iki senatvės vaidino ir dainavo meno kolektyvuose.

Laisvalaikiu piešė paveikslus, kūrė mezginius ir nėrinius, juos eksponuodavo rankdarbių parodose.

Ištekėjo 1940 m. rugpjūčio 5 d. Svėdasuose, vyras Petras Pakštas (1916–2009) iš Butėnų (Anykščių r.) – policijos pareigūnas, laisvės gynėjas, tremtinys, iki 1990 m. negavęs leidimo grįžti į Lietuvą. Vaikai: Rimantas Pakštas (g. 1941 m.) – darbininkas, tarnautojas, Jaunutė (buv. Benedikta) Pakštaitė (Čižauskienė, Pakalnienė) (g. 1942 m.) – kultūros organizatorė, fotografė, Valdemaras Algimantas Pakštas (g. 1943 m. ) ir Nijolė Pakštaitė (g. 1947 m.).

Mirė 1990 m. spalio 31 d. Svėdasuose (Anykščių r.). Palaidota Svėdasų kapinėse.